Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-58/2019 GRĄŽINIMO

2020 m. vasario 18 d. Nr. KT36-A-S33/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-58/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 10 straipsnio 14 dalies (2015 m. spalio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad teismas įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėja bankrutavusios individualios įmonės kreditorė Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl šios įmonės buvusio vadovo ir savininko teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą. Šioje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos kaip kreditorės reikalavimas vertine išraiška sudaro mažiau nei pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl pagal Įstatymo 10 straipsnio 14 dalį (2015 m. spalio 15 d. redakcija) pareiškėja neturi teisės reikšti reikalavimo dėl minėtos bankrutavusios įmonės vadovo teisių apribojimo. Pareiškėja su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama panaikinti minėtą Šiaulių apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą atsisakė priimti.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 14 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjos prašymo buvo nustatyta, kad jos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 12 d. potvarkiu Nr. 2A-85 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjos prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėja, siekdama pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 67straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

II

7. Pareiškėja prašo ištirti Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies (2015 m. spalio 15 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Ginčijamoje Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies (2015 m. spalio 15 d. redakcija) nuostatoje buvo nustatyta: „Teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.“

Taigi pagal ginčijamą nuostatą teismas įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu galėjo apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

9. Iš pareiškėjos prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktos papildomos informacijos matyti, kad pareiškėja savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia tuo, kad reikalavimas kreditoriui turėti daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos tam, kad jis galėtų kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, diskriminuoja tokio dydžio reikalavimų neturinčius kreditorius ir yra neproporcingas.

9.1. Pareiškėja nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas, kuris vertine išraiška turi sudaryti daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, negali būti vertinamas kaip objektyvus kriterijus, pateisinantis kreditorių diferencijavimą, nes, pareiškėjos teigimu, juridinio asmens vadovo pažeidimai, kuriuos teisme turi įrodyti kreditorius tam, kad būtų apribota tokio vadovo teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, niekaip nesusiję su turimo reikalavimo dydžiu.

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl, jos nuomone, ginčijamoje nuostatoje nustatyto dydžio kreditoriaus reikalavimas negalėtų būti laikomas objektyviu kriterijumi, pateisinančiu kreditorių diferencijavimą, nes pati pareiškėja savo prašyme pripažįsta, kad kreditoriaus reikalavimo dydis galėtų būti diferencijuojamas (pavyzdžiui, pagal bankrutuojančios įmonės dydį), nors pareiškėjos siūlomi diferencijuoti kreditoriaus reikalavimo dydžiai taip pat nebūtų susiję su juridinio asmens vadovo pažeidimais, dėl kurių kreditoriai kreipiasi į teismą siekdami apriboti tokio vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimai); šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai).

9.2. Siekdama pagrįsti poziciją, kad ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas procentiniu dydžiu išreikštas kreditoriaus teisės kreiptis į teismą apribojimas yra neproporcingas, pareiškėja pateikia bendro pobūdžio teiginį, kad, jos manymu, būtų neteisinga, jeigu kreditoriui, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro apie 30 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nebūtų suteikta teisė kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, tačiau tai savaime nepagrindžia, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas reikalavimas kreditoriui turėti daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas.

Pažymėtina, jog pareiškėja neatsižvelgė į tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu galėjo būti apribota ne tik vieno, bet ir kelių kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prašymu, be to, minėta asmens teisė galėjo būti apribota teismo iniciatyva, bankroto administratoriaus prašymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies (2018 m. spalio 25 d. redakcija) 14 punkte buvo nustatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus.

9.3. Siekdama pagrįsti savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėja taip pat nurodo, jog šis reguliavimas skatina skolininko vadovą turėti kuo daugiau kreditorių, kad šių reikalavimai būtų kuo mažesni procentine išraiška, ir taip leidžia jam išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu galėjo būti apribota teismo iniciatyva, bankroto administratoriaus ar kelių kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prašymu, neaišku, kodėl, pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas leido juridinio asmens vadovui išvengti atsakomybės.

10. Šio sprendimo kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2020 m. sausio 1 d., kurio 153 straipsniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (su visais pakeitimais ir papildymais) pripažintas netekusiu galios. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima inter alia kreditoriaus motyvuotu prašymu.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja prašyme ir šalinant jo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies (2015 m. spalio 15 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymą ištirti Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies (2015 m. spalio 15 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams; vadinasi, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-58/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas