Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-60/2019 GRĄŽINIMO

2020 m. vasario 12 d. Nr. KT29-A-S27/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-60/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, galutine ir neskundžiama 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – tenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą ir pakeitė pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 18 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 2A-91 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildytą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendime pažymėta, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui.

II

6. Pareiškėjas ginčija BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta:

Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“

Taigi ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė šioje nuostatoje įtvirtintomis sąlygomis (inter alia atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės) gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat įtvirtintas minimalus (penkeri metai) ir maksimalus (dešimt metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmės, skiriamos vietoj laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) numatyta galimybė sutrumpinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, taip sušvelninant nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), be kita ko, yra įtvirtinti ir tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Pareiškėjo manymu, pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nustatytomis sąlygomis (be kita ko, tik atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmę) pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme ir dėl to nuteistajam skiriant ne trumpesnę nei penkerių ir ne ilgesnę nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmę, asmuo baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Remdamasis užsienio valstybių praktika, pareiškėjas mano, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytas privalomai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dvidešimt metų terminas, kuriam suėjus galima prašyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir taip yra pernelyg ilgas, tad nuteistasis turėtų būti paleidžiamas į laisvę iš karto, teismui priėmus sprendimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti kita bausme.

9. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti prašymo, kaip neatitinkančio inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus:

paaiškinti, kodėl pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) galimas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme įstatyme nustatytomis sąlygomis, būtent nurodant metų skaičių po kreipimosi dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikytinas baudimu antrą kartą už tą patį nusikaltimą, jei pagal BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistajam paskirta viena bausmė – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nebaigus jos atlikti, pakeičiama kita bausme – terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurią atlikus, pirmosios atlikti nebereikia;

kodėl įstatymų leidėjas, BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatydamas galimybę paskirtą bausmę sutrumpinti (sušvelninti), negalėjo nustatyti būtent tokio minimalaus reikalaujamo termino paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti;

pateikti teisinius argumentus dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, iš esmės pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius jo poziciją dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus trūkumus ir pagrįsti savo abejones dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, pažymėjo, kad, jo nuomone, viena laisvės atėmimo iki gyvos galvos diena turėtų būti prilyginama vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai. Kadangi pagal BK 50 straipsnio 2 dalį maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra dvidešimt metų, tai asmuo, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kreipdamasis į teismą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, jau yra atlikęs maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl, pareiškėjo teigimu, panaikinus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir nustatant papildomą 5–10 metų terminą laisvės atėmimo bausmei atlikti, jam skiriama papildoma bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme, numatyta skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra itin griežta, nes iki dešimt metų laisvės atėmimo bausmė skiriama už sunkius nusikaltimus. Kadangi dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galima kreiptis tik praėjus dvidešimt metų nuo bausmės paskyrimo, tai net ir tuo atveju, kai pagal ginčijamą BK nuostatą priimamas sprendimas pakeisti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, asmuo atlieka itin ilgą laisvės atėmimo bausmę (pavyzdžiui, 33 metus). Pasak pareiškėjo, „laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nereiškia bausmės sušvelninimo, nes pirmosios bausmės galutinis terminas nėra žinomas. Priklausomai nuo nuteistojo amžiaus ir faktiškai atliktos bausmės laiko, galima situacija, kad nuteistasis mirs atlikdamas bausmę“.

10.1. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, t. y. tokios laisvės atėmimo bausmės, kurią atliekantis asmuo negali išeiti į laisvę, pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme įstatyme nustatytomis sąlygomis nelaikoma sušvelninimu, net jei asmuo, atlikęs jam teismo pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, iš įkalinimo įstaigos bus paleistas tik po nustatyto laiko. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad taikant ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už padarytą nusikaltimą nenaikinama, asmuo neatleidžiamas nuo bausmės atlikimo; ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas nereiškia, kad asmuo atliko maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tai yra sąlyga, kurią atitinkantis asmuo gali kreiptis dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kita bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė įstatyme nustatytomis sąlygomis pakeičiama kita, švelnesne bausme tuo aspektu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sutrumpinama iki tam tikro termino, kuriam suėjus asmuo nebeturės atlikti pirmosios bausmės ir galės išeiti į laisvę.

10.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais šiurkščiausiai pažeidžiamos konstitucinės žmonių teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas yra viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių (2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią priedermę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, turi pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas (inter alia 2014 m. kovo 18 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją; ji apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas); įstatymų leidėjas, turėdamas konstitucinius įgaliojimus nustatyti bausmes už nusikalstamas veikas ir šių bausmių dydžius, turi pareigą nustatyti bausmių už tam tikras nusikalstamas veikas aukštutines ribas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas taip pat gali nustatyti bausmių už tam tikras nusikalstamas veikas žemutines ribas (2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Pareiškėjas savo prašyme nevertina to, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paprastai skiriama už labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl įstatymų leidėjas, pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta diskrecija, negalėjo nustatyti, kad už pačius pavojingiausius nusikaltimus skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmė į švelnesnę keičiama tik laikantis tam tikrų sąlygų, inter alia nustačius, kada asmuo gali kreiptis dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo kita (kai yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmę) ir kada laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas asmuo galės būti paleistas iš įkalinimo įstaigos (kai bus atlikęs teismo nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę).

Nors pareiškėjas savo prašyme teigia, kad nuteistasis, pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) siekiantis jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kita, jau būna atlikęs maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tad turėtų būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos iš karto arba skiriant tik „simbolinę vienodą terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą, skirtąją paruošimui išeiti į laisvę“, neaišku, kaip, atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama tik už pačius sunkiausius nusikaltimus, turėtų būti užtikrinama tai, kad bausmės būtų diferencijuojamos pagal nusikalstamų veikų pavojingumą, ir ar tuomet būtų užtikrinti nukentėjusių asmenų, visuomenės ir valstybės interesai.

11. Prašyme taip pat teigiama, kad ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nuostatoje nenurodyta jokių terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimo kriterijų, dėl to teismas neturi galimybės individualizuoti asmeniui skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ar skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei minimali nustatyta bausmė, todėl taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

11.1. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad, kaip minėta, ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), be kita ko, nustatyta, kad „spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti“. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) yra įtvirtinti kriterijai – nuteistojo elgesys, bausmės tikslas ir poveikis, žalos atlyginimas, kuriais remdamasis teismas gali individualizuoti bausmę, į kurią keičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

11.2. Pareiškėjas savo papildytame prašyme cituoja oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su proporcingumo ir teisinio aiškumo bei teisinio tikrumo principų užtikrinimu, taip pat teigia, kad „ginčijamas reglamentavimas nėra aiškus, neproporcingai varžo nuteistųjų teises“, tačiau šių savo teiginių niekaip neargumentuoja, o cituotų oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu.

11.3. Pareiškėjas savo papildytame prašyme nurodo, kad ginčijama BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes tokiu teisiniu reguliavimu nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, pasak pareiškėjo, diskriminuojami kitų kalinių grupių atžvilgiu tuo aspektu, kad kitiems asmenims, nuteistiems terminuoto laisvės atėmimo bausme, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, papildomas laisvės atėmimo bausmės terminas nenustatomas.

Tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kodėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso septintajame skirsnyje reglamentuojamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas turėtų būti tapatinamas su BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) numatytu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimu terminuoto laisvės atėmimo bausme, nevertina to, kad nuteistieji, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos, neatleidžiami nuo bausmės vykdymo, jiems bausmės vykdymas atidedamas, o pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus kita bausme ir ją atlikus, asmuo laikomas atlikusiu bausmę iki galo. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl šios dvi už skirtingo sunkumo nusikaltimus nuteistų asmenų grupės – nuteistieji, kuriems taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme – laikytini tapačiomis asmenų grupėmis.

12. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme mini Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13,59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) ir teigia, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme iškarto turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, t. y. jie turėtų būti iš karto paleidžiami į laisvę be papildomų terminų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtame EŽTT sprendime konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas dėl to, kad Lietuvoje nebuvo teisinio reguliavimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo. EŽTT taip pat pažymėjo, kad valstybės turi vertinimo laisvę baudžiamosios justicijos ir bausmių skyrimo srityje (181 punktas), tačiau nesprendė, kaip turėtų būti reguliuojamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas.

Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas reglamentuojamas ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija): kaip minėta, joje nustatyta galimybė laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims kreiptis dėl jiems paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) yra grąžinamas pareiškėjui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą ištirti, ar BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams; vadinasi, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą (2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsnio 1 dalimi, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-60/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas