Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-33/2019 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2020 m. vasario 5 d. Nr. KT20-A-S20/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-33/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje nustatytam teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui.

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakyta tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko galioti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. spalio 30 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti prašymą teikiančio asmens poziciją dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai ir pateikti ją pagrindžiančius teisinius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. 2A-69 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 67straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. KT7-A-S7/2020).

5.2. Konstitucinis Teismas savo aktuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. birželio 25 d. sprendimai).

II

6. Pareiškėjas prašo ištirti BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje nustatytam teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui.

6.1. Kaip minėta, prašymai ištirti teisės akto atitiktį tos pačios galios teisės aktui yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

III

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (toliau – bausmės pakeitimas) klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta:

Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“

9. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

9.1. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktos papildomos informacijos matyti, jog pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad pagal šią nuostatą nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, yra diskriminuojami, palyginti su nuteistaisiais, kuriems tokia bausmė paskirta po šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Pareiškėjas nurodo, kad, skirtingai nei nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo paskirta po ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, nuteistieji, kuriems tokia bausmė paskirta iki šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo, nežinojo įstatymu nustatytų tokios bausmės pakeitimo kriterijų ir negalėjo sąmoningai pasirinkti jų vykdyti. Taip, pareiškėjo nuomone, pasunkinama pastarųjų nuteistųjų padėtis, o tai neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį įstatymai neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis, taigi pažeidžiamas ir Konstitucijos 29 straipsnis.

9.2. Pažymėtina, kad, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimai); šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (inter alia 2012 m. vasario 6 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal tuos pačius bausmės pakeitimo kriterijus visiems nutiestiesiems, neatsižvelgiant į tai, kada jiems buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė – iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo. Pareiškėjas teisiškai nepagrindžia, kodėl vien tai, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, nežinojo bausmės pakeitimo kriterijų, yra toks skirtumas, kuris objektyviai pateisintų pareiškėjo siūlomą diferencijuotą teisinį reguliavimą, pagal kurį visais atvejais nebūtų atsižvelgiama į šių nuteistųjų elgesį iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, nors jų elgesys būtų teigiamas ir būtų reikšmingas sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą. Taigi neaišku, kodėl, pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu pasunkinama visų nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta iki šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo, padėtis.

9.3. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktos papildomos informacijos taip pat matyti, jog pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad teismas turėtų atsižvelgti į nuteistojo elgesį ne visu bausmės atlikimo laikotarpiu, bet pareiškėjo nurodytu vienų metų iki bausmę vykdančios institucijos teikimo dėl bausmės pakeitimo parengimo dienos laikotarpiu. Be to, pareiškėjas nurodo, kad visi anksčiau nei prieš vienus metus paskirtų nuobaudų neturintys nuteistieji „teismo turėtų būti vertinami vienodai teigiamai“.

9.3.1. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai); užtikrinti tokį saugumą yra viena iš valstybės priedermių ir vienas iš prioritetinių uždavinių (inter alia 1998 m. gruodžio 9 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais šiurkščiausiai pažeidžiamos konstitucinės žmonių teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią priedermę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, turi pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas (inter alia 2014 m. kovo 18 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai, 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas).

9.3.2. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl įstatymų leidėjas, kuriam iš Konstitucijos kyla pareiga užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, nesudaryti kliūčių teismams, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes, priimti teisingo sprendimo, inter alia individualizuojant bausmes, skiriamas konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, turėtų nustatyti, kad už pačius pavojingiausius nusikaltimus skiriamą griežčiausią – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmę į švelnesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismas galėtų pakeisti atsižvelgdamas tik į nuteistojo elgesį pareiškėjo nurodytu vienų metų laikotarpiu, o visi anksčiau nei prieš vienus metus paskirtų nuobaudų neturintys nuteistieji „teismo turėtų būti vertinami vienodai teigiamai“.

9.3.3. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra vienas iš ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytų bausmės pakeitimo kriterijų: spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia, be kita ko, į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo prašymo neaišku, kaip teismas turėtų įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, jeigu pagal įstatymą būtų įpareigotas atsižvelgti tik į nuteistojo elgesį vienų metų laikotarpiu bausmės atlikimo metu.

9.4. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13).

Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtame EŽTT sprendime konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas dėl to, kad Lietuvoje nebuvo teisinio reguliavimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės veiksmingo peržiūrėjimo. EŽTT minėtame sprendime pažymėjo, kad valstybės turi vertinimo laisvę baudžiamosios justicijos ir bausmių skyrimo srityje (181 punktas), tačiau nesprendė, kaip turėtų būti reguliuojamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas. Taigi pareiškėjo nurodytame EŽTT sprendime nebuvo sprendžiama dėl bausmės pakeitimo kriterijų, inter alia nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, taikymo nuteistiesiems, nežinojusiems šių kriterijų dėl to, kad galimybė pakeisti bausmę apskritai nebuvo numatyta.

9.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę visiems nuteistiesiems, neatsižvelgiant į tai, kada jiems buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pasunkinama nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, padėtis, taigi nepagrindė ir teiginio, kad šie nuteistieji yra diskriminuojami, palyginti su nuteistaisiais, kuriems tokia bausmė paskirta po šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo.

10. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) ir tuo aspektu, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10.1. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktos papildomos informacijos matyti, jog pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad pagal ginčijamą reguliavimą bausmės pakeitimo gali tikėtis tik tie nuteistieji, kurie atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį. Pareiškėjo teigimu, ginčijamos teisės normos formuluotė apriboja teismų galimybę atsižvelgti į žalos neatlyginusio ar atlyginusio nereikšmingą jos dalį nuteistojo objektyvias galimybes ir realias pastangas atlyginti padarytą žalą. Todėl nuteistieji, dėl objektyvių aplinkybių negalintys atlyginti padarytos žalos, „praranda teisę į bausmės pakeitimą“. Taip, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra reikalaujama neįmanomų dalykų ir nuteistieji yra diskriminuojami dėl jų socialinės padėties.

10.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą bausmės pakeitimo gali tikėtis tik atlyginę reikšmingą žalos dalį nuteistieji, neatsižvelgė į termino „reikšminga žalos dalis“ vertinamąjį pobūdį, nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, pastangos atlyginti padarytą žalą teismų nėra vertinamos, nors ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės pakeitimo, atsižvelgia ir į nuteistojo įsipareigojimą visiškai atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas neįvertino to, kad žalos atlyginimas ir įsipareigojimas ją atlyginti yra tik vienas iš kriterijų, kurį taiko ir kurio turinį, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, aiškina bausmės pakeitimo klausimą sprendžiantis teismas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas), taip pat kad teisės aktų negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, aiškinant būtina taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai); Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai, 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas).

10.3. Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra sudaryta teisinių prielaidų teismui ištirti visas bausmės pakeitimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant nuteistojo galimybes ir pastangas atlyginti padarytą žalą, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ir priimti teisingą sprendimą dėl bausmės pakeitimo. Taigi pareiškėjas nepaaiškino, kodėl vien padarytos žalos atlyginimo kriterijus užkerta kelią pakeisti bausmę, ir atitinkamai nepagrindė teiginio, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu yra reikalaujama neįmanomų dalykų, o nuteistieji yra diskriminuojami dėl jų socialinės padėties.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalindamas jo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja Konstitucijai.

14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Šio sprendimo kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams. Vadinasi, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą (2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. KT7-A-S7/2020).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28, 671 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-33/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje nustatytam teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui.

2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-33/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas