Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl Seimo laikinųjų kontrolės ir tyrimo komisijų sudarymo

Byla Nr. 24/05-04/06

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 73 STRAIPSNIO 3 DALIES (1998 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 2006 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariams Česlovui Juršėnui (atstovaujančiam abiem pareiškėjams – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei ir Lietuvos Respublikos Seimui), Juliui Sabatauskui (atstovaujančiam pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei), Algirdui Monkevičiui (atstovaujančiam pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimui), Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajam patarėjui Antanui Jatkevičiui (atstovaujančiam pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimui),

suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Gintarui Steponavičiui (atstovaujančiam Lietuvos Respublikos Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą),

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2006 m. kovo 30 d. išnagrinėjo bylą Nr. 24/05-04/06 pagal šiuos prašymus:

– pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2005 m. lapkričio 30 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui;

– pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.

Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 24/05-04/06.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė 2005 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, Konstitucijos preambulėje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2005 m. gruodžio 6 d.

  1. Pareiškėjas – Seimas 2005 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. X-455 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimas), kuriame išdėstytas prašymas ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. sausio 9 d. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 11 d. sprendimu nutarė priimti šį prašymą. Nuo Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimo apie minėto prašymo priėmimą Konstituciniame Teisme oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, t. y. nuo 2006 m. sausio 14 d., iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) galiojimas yra sustabdytas.

II

  1. Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas reiškia, kad Seimo narys, vadovaudamasis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, gali nuspręsti, kaip balsuoti. Parlamentinėje demokratijoje parlamento nario negalima priversti balsuoti taip, kaip jam nepriimtina. Parlamento sprendimai grindžiami daugumos principu, užtikrinančiu konstruktyvią atstovaujamosios valdžios veiklą. Parlamento mažumai būtina sudaryti galimybes atstovauti savo rinkėjams, reikšti jų valią, bet tai negali paneigti ir daugumos principo, kuriuo vadovaujantis priimami sprendimai, Seimo nario laisvo mandato, Seimo narių lygybės. Tuo tarpu pagal Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalį Seimas turi pareigą artimiausiame posėdyje sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, jeigu to raštu pareikalauja ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė. Tai gali reikšti bendros minėtų komisijų sudarymo tvarkos išimtį: komisija turi būti sudaroma privalomai. Pagal susiklosčiusią praktiką minėtos komisijos sudaromos priimant Seimo nutarimus. Tačiau jeigu parlamento mažumos (ne mažesnės kaip 1/4 Seimo narių grupės) iniciatyva tampa privaloma Seimui, įgyvendinant parlamento funkcijas mažos politinės grupės atsiduria geresnėje padėtyje negu didelės.

  1. Pareiškėjo – Seimo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Seimo laikinosios kontrolės ar tyrimo komisijos yra sudaromos iniciatoriams pateikus atitinkamo Seimo nutarimo projektą. Toks nutarimas turi būti priimamas Seimo posėdyje balsuojant. Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas leidžia Seimo nariui balsuojant apsispręsti dėl minėtos komisijos sudarymo. Tuo tarpu Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą priimti nutarimą sudaryti tokią komisiją.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Seimo valdybos 2005 m. kovo 15 d. posėdyje aprobuoti paaiškinimai dėl Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. nutarime išdėstytų argumentų.

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo (atstovavusio Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą) Seimo nario Andriaus Kubiliaus rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijama Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. A. Kubiliaus pozicija grindžiama šiais argumentais.

Seimo nario laisvas mandatas reiškia, kad Seimo nario negali varžyti jokie įsipareigojimai partijai, rėmėjams, net rinkėjams, kad niekas neturi teisės įpareigoti ar įgalioti Seimo nario balsuoti ne taip, kaip jis pats laisvai apsisprendžia, o ne kad Seimo narys balsuodamas gali būti laisvas nuo savo priesaikos, kuria įsipareigojo vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Tuo tarpu Konstitucijoje, įstatymuose, Seimo statute esama nuostatų, įsakmiai nurodančių, kokį sprendimą Seimas privalo priimti; Seimo nariai nėra laisvi nuo pareigos jas vykdyti ir balsuoti bet kaip. Be to, privalomas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas mažumos iniciatyva ne paneigia daugumos teisę priimti galutinį sprendimą, nes komisijos sudaromos laikantis proporcinio atstovavimo principo, taigi bet kokioje Seimo komisijoje daugumą turės Seimo dauguma, bet yra įrankis, leidžiantis parlamento mažumai efektyviai vykdyti parlamentinę kontrolę.

V

  1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui iš pareiškėjo – Seimo atstovo Č. Juršėno (kaip atstovaujančio Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo prašymą) Konstitucinio Teismo prašymu buvo gauta informacija apie Seime nuo 1990 m. iki šios konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo pradžios sudarytas laikinąsias komisijas.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gautas pareiškėjo – Seimo atstovo A. Kubiliaus (kaip atstovaujančio Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą) raštas, kuriame inter alia pritariama minėtai Č. Juršėno pateiktai informacijai.

  1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros profesoriaus E. Šileikio rašytiniai paaiškinimai.

VI

  1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjų – Seimo narių grupės atstovas Č. Juršėnas, pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovas J. Sabatauskas ir pareiškėjo – Seimo atstovas A. Jatkevičius iš esmės pakartojo atitinkamuose prašymuose išdėstytus paaiškinimus, taip pat Seimo valdybos aprobuotus papildomus paaiškinimus.
  2. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo atstovas A. Monkevičius, nors paskirtas atstovauti Seimui (bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo prašymą), išdėstė požiūrį, priešingą tam, kuriuo grindžiamas Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimas, ir teigė, kad ginčijama Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai.
  3. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Steponavičius (atstovaujantis Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą) pritarė suinteresuoto asmens – Seimo atstovo A. Kubiliaus rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams bei pareiškėjo – Seimo atstovo A. Monkevičiaus (atstovaujančio Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo prašymą) argumentams, išdėstytiems Konstitucinio Teismo posėdyje. G. Steponavičius taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, grindžiančius nuomonę, kad ginčijama Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Seimas 1998 m. gruodžio 22 d. priėmė Seimo statutą „Dėl Statuto pakeitimo“, kurio 1 straipsniu Seimo statutą (1994 m. vasario 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) išdėstė nauja redakcija. Naujos redakcijos Seimo statutas įsigaliojo 1999 m. vasario 1 d.

Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalyje (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta: „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.“

Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nebuvo keičiama ar papildoma.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, Konstitucijos preambulėje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas – Seimas prašo ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.

  1. Pažymėtina, kad Seimo nario laisvo mandato konstitucinio principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje; šis konstitucinis principas įvairiais aspektais atsispindi ir kituose Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse), inter alia įtvirtinančiuose Seimo nario konstitucinį teisinį statusą.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio teisinės valstybės principo negalima tapatinti tik su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu; konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, taip pat ir tas, kurias išreiškia minėtas siekis.

  1. Iš pareiškėjų prašymų argumentų matyti, kad jiems abejonių kilo ne dėl visos cituotos nuostatos, t. y. ne dėl visos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, o tik dėl šios dalies nuostatos „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“.
  2. Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjų prašymus tirs, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 5-97) nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II

  1. Seimas – Tautos atstovybė. Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).
  2. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad minėtos Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Teisės aktais turi būti nustatyta tokia Seimo struktūra ir darbo tvarka, apibrėžti tokie Seimo santykiai su kitomis valstybės institucijomis, įtvirtintas toks Seimo nario teisinis statusas, kad Seimas – Tautos atstovybė galėtų vykdyti savo konstitucines funkcijas, o Seimo nariai galėtų nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinius įgaliojimus ir eidami savo pareigas vadovautųsi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine, nebūtų varžomi jokių mandatų.

Leisdamas įstatymus, vykdydamas kitas funkcijas Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys yra saistomi Konstitucijos, konstitucinių įstatymų ir įstatymų, taip pat Seimo statuto, turinčio įstatymo galią.

  1. Pagal Konstituciją Seimo įgaliojimai gali būti nustatomi ir yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose; kai kuriais atvejais tai, kad tam tikri Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai gali būti sukonkretinami įstatymais, Konstitucijoje yra nurodyta tiesiogiai; Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę įstatymais nustatyti ir tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, tačiau yra skirti Seimo konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti; kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).
  2. Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs: „Kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas. Tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę.“

Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat yra konstatuota: „Seimo konstitucinės funkcijos, Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią, objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti. Būtinybė turėti tokią informaciją reiškia, kad prireikus Seimas gali ne tik pasikliauti visuotinai žinoma ar valstybės institucijų, kitų asmenų jam pateikiama informacija, bet ir pats imtis aktyvios veiklos, kad tokia išsami, objektyvi informacija būtų gauta. Taigi Seimas prireikus gali pats atlikti tyrimą, kad būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas. Ši Seimo veikla nuosekliai išplaukia iš jo, kaip parlamento, paskirties, iš jo konstitucinių funkcijų ir konstitucinių įgaliojimų.“

  1. Pagal Konstituciją Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimas, turėdamas įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei kompetencijai priskirtą klausimą, gauti išsamią, objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti, ir turėdamas diskreciją sudaryti savo struktūrinius padalinius, nustatyti jų kompetenciją, formuluoti jiems tam tikrus uždavinius, turi ir diskreciją sudaryti tokius savo struktūrinius padalinius, kuriems būtų pavedama atlikti tyrimą, kad būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją Seimas, turėdamas diskreciją nustatyti savo struktūrą, turi ir diskreciją sudaryti savo struktūrinius padalinius, jis taip pat turi diskreciją nustatyti savo struktūrinių padalinių pavadinimus, kompetenciją, sudėtį, jų tarpusavio santykius, veiklos trukmę, formuluoti jiems tam tikrus uždavinius; tai nustatydamas Seimas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų.

Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Šiame kontekste paminėtina, kad nuostatos, jog Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, negalima aiškinti vien lingvistiškai, t. y. kaip reiškiančios, kad Seimo struktūrinių padalinių įgaliojimai gali būti nustatyti tik Seimo statute; antai tam, kad galėtų vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu. Tokie įgaliojimai gali būti susiję su informacijos apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas gavimu iš valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų; šis informacijos gavimas negali priklausyti nuo to, ar atitinkamos institucijos, kiti asmenys yra atskaitingi Seimui, ar ne; jeigu reikia nustatyti Seimo struktūrinio padalinio valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu (įskaitant teisę reikalauti tokios informacijos, kurios pateikimą reglamentuoja įstatymai), tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti paneigti parlamento – Tautos atstovybės įgaliojimai imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, inter alia sudaryti tam skirtus parlamento struktūrinius padalinius ir jiems pavesti atlikti atitinkamą tyrimą; priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas parlamento – Tautos atstovybės funkcijų vykdymas ir reikalingų sprendimų priėmimas. Minėti įgaliojimai kyla iš pačios parlamentinės demokratijos esmės, yra parlamentarizmo savastis. Demokratinių teisinių valstybių parlamentų praktikoje parlamento galimybė imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, įgyvendinama ir panaudojant tokius institutus kaip parlamentų sudaromos laikinosios komisijos (kurioms pavedama atlikti tam tikrą tyrimą), parlamentiniai klausymai bei svarstymai ir pan.

Seimo sudaromų laikinųjų komisijų, inter alia laikinųjų tyrimo komisijų, institutas būdingas ir atkurtos Lietuvos valstybės parlamentarizmo tradicijai.

  1. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti kokio nors išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo: kadangi Seimas, kaip Tautos atstovybė ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija (vykdanti, kaip minėta, ne tik įstatymų leidybos, bet ir įvairias kitas funkcijas), gali leisti įstatymus ir kitus teisės aktus, reguliuojančius kuo įvairiausius visuomeninius santykius, jis iš esmės gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, skirtas kuo įvairiausiems valstybėje ir visuomenėje vykstantiems procesams ištirti.

6.1. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. birželio 2 d. nutarimai). Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kai Seimas visą įstatymų leidybai bei kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją renka pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija, ir kai Seimo veikloje dominuoja laikinųjų tyrimo ar panašios paskirties komisijų sudarymas bei jų atliekami tyrimai. Priešingai, Konstitucija suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Laikinųjų Seimo tyrimo komisijų įgaliojimai sietini su Seimo konstitucine paskirtimi bei funkcijomis.

6.2. Konstitucija nesuponuoja galimybės sudaryti tokias Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti tokius dalykus, kurių pagal Konstituciją viešosios valdžios institucijos apskritai negali tirti, kaip antai žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo aplinkybių, jeigu tokiu tyrimu galėtų būti konstituciškai nepagrįstai įsiterpta į Konstitucijos ginamą ir saugomą žmogaus privatų gyvenimą, pažeistas jo neliečiamumas ir pan.

6.3. Iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus. Antai Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į teismų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti teisėjo ir teismų nepriklausomumo vykdant teisingumą ar juo labiau pati imti vykdyti teisingumo; Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti prokurorų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į prokurorų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti prokuroro nepriklausomumo organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Tačiau tai, kad Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama ištirti dalykų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus, nereiškia, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos apskritai negali turėti įgaliojimų valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu. Tokie įgaliojimai paisant Konstitucijos gali būti nustatyti įstatymu.

  1. Pažymėtina, jog Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kaip Seimo struktūrinių padalinių, prigimtis suponuoja tai, kad iniciatyva sudaryti Seimo laikinąją komisiją gali kilti tik Seime, t. y. ją reikšti gali tik Seimo nariai. Taigi pagal Konstituciją negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą inicijuotų ne Seimo nariai, o kiti subjektai.

Seimas, teisės aktais reglamentuodamas Seimo laikinųjų komisijų sudarymą, gali nustatyti, kokiais būdais ir kokiomis organizacinėmis formomis Seimo nariai gali pareikšti iniciatyvą sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, inter alia nustatyti, kad tokią iniciatyvą gali pareikšti tam tikri Seimo struktūriniai padaliniai (pavyzdžiui, frakcijos, komitetai) ir (arba) tam tikro skaičiaus Seimo narių grupė. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos turi būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti, minėta Seimo narių grupė turėtų būti pakankamai didelė; kita vertus, nustačius pernelyg didelį tokią grupę sudarančių Seimo narių skaičių būtų nepagrįstai suvaržytos Seimo narių galimybės inicijuoti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą, kad Seimas galėtų gauti informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, būtiną tam, kad Seimas – Tautos atstovybė efektyviai veiktų Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Atsižvelgus į tai, kad Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, Seimo opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus  (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai), taip pat į tai, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas), gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kad inicijuoti laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą galėtų ir Seimo opozicija.

  1. Iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją pareiškimas, kad ir kas būtų ją pareiškęs, savaime nesuponuoja tokios komisijos sudarymo. Pabrėžtina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija – tai viso Seimo, o ne jo dalies, ne Seimo struktūrinio padalinio ar Seimo narių grupės darinys; Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai gali atsirasti tik iš Seimo, kaip Tautos atstovybės, akto – Seimo valios pareiškimo, o ne iš kokio nors Seimo struktūrinio padalinio ar kokios nors Seimo narių grupės valios ar ketinimo pareiškimo. Dėl to tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir t. t., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti, taigi ir joks Seimo struktūrinis padalinys, jokia Seimo narių grupė.

Vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas). Seimo sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada). Pabrėžtina, kad Seimo valia dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo pagal Konstituciją negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą poįstatyminį teisės aktą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo poįstatyminiai aktai, kuriais sprendžiami su Seimo struktūrinių padalinių (taigi ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų) sudarymu, jų kompetencijos, sudėties, uždavinių nustatymu susiję klausimai, negali prieštarauti įstatymams, taip pat Seimo statutui; kad jeigu Seimo poįstatyminiame akte yra formuluojami Seimo struktūrinio padalinio (taigi ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos) įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokios Seimo poįstatyminio akto nuostatos turi būti grindžiamos įstatymų nuostatomis (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

  1. Kiekvienu konkrečiu atveju Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, privalo apsvarstyti ir įvertinti, ar pagal Konstituciją ir įstatymus ta Seimo laikinoji tyrimo komisija gali būti sudaryta, ar ne. Seimas privalo apsvarstyti ir įvertinti inter alia tai: ar klausimas, dėl kurio siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, iš tikrųjų yra valstybinės svarbos; ar nėra siūloma tai Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kurių pagal Konstituciją viešosios valdžios institucijos apskritai negali tirti; ar nėra siūloma tai Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus.

Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, gali (inter alia tikslingumo aspektu) įvertinti ir tai, ar nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos nesudarymą, kaip antai: ar atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos, ar atitinkamo darbo negali atlikti kuris nors jau įsteigtas ir veikiantis Seimo struktūrinis padalinys ir t. t.

  1. Pabrėžtina, kad Seimas, sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją, privalo paisyti iš Konstitucijos kylančių Seimo mažumos teisių gynimo imperatyvo, Seimo opozicijos apsaugos minimalių reikalavimų, suponuojančių inter alia tai, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija negali būti sudaroma vien iš Seimo politinės daugumos atstovų, neįtraukiant Seimo mažumos (opozicijos) atstovų, jeigu jie to pageidauja. Pabrėžtina ir tai, kad sudarant Seimo laikinąją tyrimo komisiją turi būti gerbiama tos komisijos sudarymo iniciatorių valia ir interesas ištirti būtent jų suformuluotą klausimą ir turi būti užtikrinta, kad toje Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje iniciatoriams būtų deramai atstovaujama.
  2. Pabrėžtina, kad Seimo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvados Seimo nesaisto. Seimas, sudaręs laikinąją tyrimo komisiją ir nustatęs jos uždavinius, pagal Konstituciją turi ir įgaliojimus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti tos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą bei jos rezultatus. Tai, kokia forma turi būti įvertinta Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikla bei jos rezultatai, Seimas sprendžia savo nuožiūra. Pavyzdžiui, Seimas gali nuspręsti pritarti arba nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklai ar jos rezultatams arba pritarti jiems iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, ar jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija jai nustatytus uždavinius atliko, ar jų neatliko arba juos atliko iš dalies ir t. t. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Seimas, nusprendęs pritarti savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvadai, nepriima kitoms valstybės institucijoms (įskaitant ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą, teismus) privalomo sprendimo dėl savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos ištirtų veiksmų, sprendimų, aplinkybių atitikties ar neatitikties teisės aktams – jis tik išdėsto savo požiūrį į savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvadą. Toks Seimo nutarimas savaime, tiesiogiai nesukelia teisinių padarinių joje nurodytiems asmenims – jiems tokius padarinius gali sukelti tik kitų institucijų, jų pareigūnų sprendimai, kurie gali būti priimti atsižvelgus į Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

  1. Pažymėtina, kad sudarant Seimo laikinąsias tyrimo komisijas turi būti paisoma Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo – vienos iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą – kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę.

Seimo nario laisvas mandatas suponuoja tai, kad Seimo narys tiek kartu su kitais Seimo nariais inicijuodamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą, tiek dalyvaudamas priimant Seimo sprendimą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo, tiek dalyvaudamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikloje, tiek dalyvaudamas priimant Seimo sprendimą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei jos rezultatų įvertinimo turi vadovautis tik Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) – ši jo laisvė negali būti varžoma rinkėjų priesakais, jį iškėlusių politinių partijų ar organizacijų politiniais ar kitokiais reikalavimais, kitų Seimo narių valia. Paminėtina, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime (išskyrus asmens įžeidimą ar šmeižtą) negali būti persekiojamas (Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis).

  1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad Seimo nario laisvas mandatas – tai ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai klausimas, kuriam ištirti siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, yra išties valstybinės svarbos ir nėra aplinkybių, dėl kurių tokia komisija pagal Konstituciją ir įstatymus negali būti sudaryta, taip pat jeigu nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos nesudarymą, Seimo narių laisvas mandatas turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę.

  1. Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Seimas savo konstituciniais įgaliojimais sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas neturi naudotis taip, kad visą įstatymų leidybai bei kitoms savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją rinktų pats ir jo veikloje dominuotų laikinųjų tyrimo ar panašios paskirties komisijų sudarymas bei jų atliekami tyrimai; kaip minėta šiame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos. Antraip galėtų būti sudarytos prielaidos tam tikromis aplinkybėmis trikdyti parlamento darbą, kliudyti Seimui – Tautos atstovybei racionaliai ir efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
  2. Pažymėtina, kad kiekvienas Seimo sprendimas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo (sprendimas sudaryti tokią komisiją, sprendimas tokios komisijos nesudaryti ir kt.), kad ir kokia būtų to sprendimo išraiška (teisinė forma), pagal Konstituciją gali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme šio sprendimo (Seimo akto) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, atžvilgiu. Pagal Konstituciją tai daryti gali Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, inter alia ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 29 Seimo narių grupė.

III

Dėl Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatos „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ atitikties Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

  1. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutas yra įtvirtintas Seimo statute (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais).
  2. Pagal Seimo statuto 72 straipsnio 1 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) Seimo laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais Seimo statute numatytais atvejais. Seimo statuto 71 straipsnio 1 dalyje (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti inter alia laikinąsias tyrimo komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.

Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, privalo apsvarstyti ir įvertinti, ar klausimas iš tikrųjų yra valstybinės svarbos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Paminėtina, kad pagal Seimo statutą Seimas parlamentinį tyrimą atlikti gali pavesti ir komitetams, kurie tokiu atveju veikia pagal Seimo statuto 75-76 straipsniuose nustatytas Seimo kontrolės arba laikinųjų tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus (Seimo statuto 56 straipsnio 4 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)).

  1. Pagal Seimo statuto 75 straipsnio 3 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas. Pabrėžtina, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme yra nustatyti platūs šių komisijų įgaliojimai. Šios komisijos turi teisę inter alia: gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias (4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas); gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ar organizacijų vadovų bei kitų darbuotojų žodinius, raštiškus paaiškinimus ar pažymas komisijos tiriamais klausimais (4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 2 punktas); kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu (4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 3 punktas). Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) yra nustatyti ir kiti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimai.
  2. Iniciatyvos sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas teisę turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė (Seimo statuto 73 straipsnio 1 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)). Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl šios komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas jos sudarymo tikslas, uždaviniai, įgaliojimai (Seimo statuto 73 straipsnio 2 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)).
  3. Pagal Seimo statuto 71 straipsnio 5 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) Seimas balsuoja už visą Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių sąrašą. Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininką taip pat skiria Seimas (Seimo statuto 74 straipsnio 1 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)).

Pagal Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalį (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma (išskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto nustatytus atvejus). Taigi pagal Seimo statutą (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Seimo sprendimas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo yra priimamas paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.

  1. Seimo statute įtvirtinta bendra nuostata, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principu (Seimo statuto 71 straipsnio 3 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)). Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos Seimo frakcijos ar vieno Seimo komiteto atstovai (Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalis (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)). Nuostata, kad niekada Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai, yra įtvirtinta ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.
  2. Minėta, kad pagal Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija), jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio savo posėdžio metu. Būtent šios nuostatos atitiktis Konstitucijai pareiškėjams sukėlė abejonių.
  3. Iš Seimo statute (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos visais atvejais, kad ir kas inicijuoja jų sudarymą, turi būti sudaromos Seimo nutarimu. Tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą pagal Seimo statutą inicijuoja ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė.
  4. Aiškinant Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatą „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį metodą, gal ir būtų galima teigti, esą ne mažesnei kaip 1/4 Seimo narių grupei raštu pareikalavus sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją Seimas visais atvejais turi pareigą sudaryti tokią komisiją ir atitinkamas sprendimas turi būti priimtas būtent artimiausio Seimo posėdžio metu.

Tačiau sprendžiant, ar minėta nuostata neprieštarauja Konstitucijai, pažymėtina, kad jos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį metodą.

Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatą „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ aiškinant taikant ir kitus teisės aiškinimo metodus, inter alia sisteminį, atsižvelgtina ir į Seimo statuto 71 straipsnio 1 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija), pagal kurią Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti inter alia laikinąsias tyrimo komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti, į Seimo statuto 73 straipsnio 2 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)), pagal kurią Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl šios komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas jos sudarymo tikslas, uždaviniai, įgaliojimai; į Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalį (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija), pagal kurią inter alia Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma (išskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto nustatytus atvejus), taip pat į Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Seimas, pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą, gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją.

  1. Taigi pagal Seimo statutą (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) visais atvejais, kai yra inicijuojamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, inter alia tada, kai sudaryti tokią komisiją raštu pareikalauja ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, Seimas turi įgaliojimus ne tik sudaryti tokią komisiją, bet ir nuspręsti jos nesudaryti.

10.1. Vien pažodinis aiškinimas, esą ne mažesnei kaip 1/4 Seimo narių grupei raštu pareikalavus sudaryti laikinąją tyrimo komisiją Seimas neturi kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti tokią komisiją, reikštų, kad yra nepaisoma Seimo nario laisvo mandato, suponuojančio inter alia Seimo nario teisę savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą, taigi ir sprendimą dėl bet kurios Seimo laikinosios komisijos sudarymo; toks aiškinimas taip pat reikštų, kad 1/4 arba didesnė Seimo narių grupė gali primesti savo valią visam Seimui – Tautos atstovybei, net jeigu didesnė Seimo narių dalis minėtos iniciatyvos nepalaiko.

Vien pažodinis aiškinimas, esą ne mažesnei kaip 1/4 Seimo narių grupei raštu pareikalavus sudaryti laikinąją tyrimo komisiją Seimas privalo sudaryti tokią komisiją, reikštų ir tai, kad minėta komisija turi būti sudaryta net ir tuo atveju, kai siūloma Seime ištirti tokį klausimą, kuris pagal Konstituciją Seime negali būti tiriamas.

10.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kiekvienąkart, kai Seimas nusprendžia nesudaryti Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nors to raštu pareikalauja ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, kad ir kokia būtų to sprendimo išraiška (teisinė forma), būtina paisyti to, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, tais atvejais, kai klausimas, kuriam ištirti siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, yra išties valstybinės svarbos ir nėra aplinkybių, dėl kurių tokia komisija pagal Konstituciją ir įstatymus negali būti sudaryta, taip pat jeigu nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos nesudarymą, Seimo narių laisvas mandatas turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę.

Be to, kaip minėta, kiekvienas Seimo sprendimas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo (sprendimas sudaryti tokią komisiją, sprendimas tokios komisijos nesudaryti ir kt.), kad ir kokia būtų to sprendimo išraiška (teisinė forma), pagal Konstituciją gali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme šio sprendimo (Seimo akto) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, atžvilgiu; pagal Konstituciją tai daryti gali Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, inter alia ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 29 Seimo narių grupė.

  1. Tik šitaip suprantama Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ nei pažeidžia Seimo nario laisvą mandatą ar Seimo, kaip Tautos atstovybės, įgaliojimus pačiam spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, ar jos nesudaryti, nei paneigia galimybę Seimui sudaryti tokią komisiją, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, būtina tam, kad Seimas – Tautos atstovybė efektyviai veiktų Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvados, kad Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 5-97) nuostata „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją <...> tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                               Armanas Abramavičius

                                                                                                        Toma Birmontienė

                                                                                                        Egidijus Kūris

                                                                                                        Kęstutis Lapinskas

                                                                                                        Zenonas Namavičius

                                                                                                        Vytautas Sinkevičius

                                                                                                        Stasys Stačiokas

                                                                                                        Romualdas Kęstutis Urbaitis