Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo, dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-25/2019 DALIES PRIĖMIMO,
DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2020 m. sausio 20 d. Nr. KT7-A-S7/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti tiek, kiek nurodyta jos prašyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio ,,Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai“, 12 straipsnio ,,Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimas“, 13 straipsnio ,,Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra“ nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau kartu – Vyriausybės nutarimai) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausybės nutarimus, kuriais pareiškėjos planuoti sudaryti tarptautinių pirkimų sandoriai su [duomenys neskelbiami] buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. spalio 18 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjos prašymo buvo nustatyta, kad jos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 5, 10 punktuose, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 2A-62 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjos prašymo trūkumams pašalinti, kaip numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėja, siekdama pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, 2019 m. lapkričio 29 d. Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 67straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019).

II

6. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 4 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

6.1. Ginčijamame Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta:

Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

<...>

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;“.

6.2. Pareiškėja pažymi, kad teismai, aiškindami Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto nuostatą, nurodė, jog tam, kad investuotojas būtų pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, pakanka vien fakto, kad prieš šį asmenį yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad asmeniui gali būti uždraudžiama investuoti Lietuvoje ar sudaryti sandorius su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone vien tuo pagrindu, kad prieš jį atliekamas ikiteisminis tyrimas arba pareikšti kaltinimai, nors jie nėra patvirtinti jokiu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Pareiškėjos nuomone, toks teisinis reguliavimas yra nepateisinamas ir paneigiantis Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

6.3. Savo poziciją pareiškėja taip pat grindžia šiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (2004 m. gruodžio 29 d., 2017 m. vasario 24 d. nutarimai); nekaltumo prezumpcija yra neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga (2011 m. liepos 7 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

7. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje (inter alia 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Taigi pareiškėjos prašymas traktuotinas kaip prašymas ištirti Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.

8. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jos abejones dėl Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

9. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Įstatymo 11 straipsnio 3 punktas tiek, kiek Įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimos ar praeityje turėtos „didinančios riziką ar keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui“ sąsajos, taip pat tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl sąsajų buvimo laike ir jų intensyvumo;

Įstatymo 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek Įstatyme nenumatyta galimybė pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis, o jos neribojamos jokiais terminais ar aplinkybėmis;

Įstatymo 13 straipsnio 6 dalis tiek, kiek Įstatyme nenumatyti jokie apribojimai dėl sandorių patikros laike.

9.1. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimai, kuriuos pareiškėja nurodo kaip sprendimus, pažeidusius jos konstitucines teises ir laisves, buvo priimti vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 7, 8 dalimis ir atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 2, 4 punktus, taigi ne Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto, 12 straipsnio 15 dalies, 13 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu. Taip pat iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad šių ginčijamų Įstatymo nuostatų pagrindu nebuvo priimta teismų sprendimų. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės.

9.2. Kaip minėta, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

9.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto, 12 straipsnio 15 dalies, 13 straipsnio 6 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

9.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

IV

10. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas tiek, kiek Įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti „didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui“ ryšiai, taip pat tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl ryšių buvimo laike ir jų intensyvumo.

10.1. Ginčijamame Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

10.2. Pareiškėjos teigimu, ši norma yra neaiški, neapibrėžianti jokių ūkinės veiklos laisvę galinčių apriboti ,,ryšių“ požymių (t. y. kokio intensyvumo, tvirtumo, trukmės ir pan. šie ,,ryšiai“ gali būti), todėl sudaro galimybę riboti asmens ūkinės veiklos laisvę remiantis ne Įstatymu, o išimtinai Įstatymą taikančios institucijos (Vyriausybės) vienašališka diskrecija nustatytais pagrindais.

10.3. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, kaip, pareiškėjos manymu, Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų reikėtų suformuluoti, kad jis būtų, kaip teigia pareiškėja, aiškus, ir kodėl šis kriterijus negali būti vertinamojo pobūdžio atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad dėl sprendimų, priimtų taikant šį kriterijų, gali būti vykdoma Įstatymo 20 straipsnyje nurodyta teisminė kontrolė.

Pareiškėja, siekdama pagrįsti, kodėl ginčijamas kriterijus negali būti vertinamojo pobūdžio, nurodė, kad, jos nuomone, toks reguliavimas nesuteikia galimybės ūkio subjektams koreguoti savo elgesio taip, kad jis atitiktų Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, juridinis asmuo pagal galiojančią Įstatymo formuluotę negali nuspėti, kada ir kokie šio juridinio asmens valdymo organų narių, akcininkų ar galutinių naudos gavėjų ryšiai gali lemti ūkinės veiklos laisvės apribojimą. Taip pat pareiškėja pateikė pasiūlymus dėl minėto kriterijaus apibrėžimo.

10.3.1. Iš pareiškėjos pateiktų pasiūlymų dėl ginčijamo kriterijaus apibrėžimo matyti, kad, jos nuomone, iš esmės jis turėtų būti suformuluotas ne kaip vertinamojo, o imperatyvaus pobūdžio kriterijus (sąlyga), susidedantis iš baigtinio sąrašo požymių, kuriuos privalėtų atitikti investuotojas ar sandoris, nustatant jo grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja, pateikdama argumentus dėl ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumo, remiasi vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisiniu aiškumu, tačiau neįvertina jos prašymo kontekste svarbių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų kito konstitucinio teisinės valstybės principo elemento – konstitucinio proporcingumo – klausimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Taigi iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl, atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pareiškėjos nuomone, pagal Konstituciją Įstatyme turi būti apibrėžti konkretūs grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių požymiai, o ne paliekama galimybė įvertinti šio kriterijaus taikymą kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl sandorio atitikties minėtam kriterijui, išanalizavus visas individualios situacijos faktines aplinkybes.

10.3.2. Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme suteikta teisė Komisijai (12 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 7 dalis), Vyriausybei, kaip galutinį sprendimą dėl investuotojo, sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priimančiai institucijai (12 straipsnio 13 dalis, 13 straipsnio 8 dalis), galiausiai teismui, kaip minėtų sprendimų teisminę kontrolę vykdančiai institucijai (Įstatymo 20 straipsnis), įvertinti investuotojo ar sandorių grėsmę nacionaliniam saugumui remiantis Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais. Pareiškėja nepaaiškina ir nepagrindžia, kaip, įtvirtinus imperatyvaus pobūdžio kriterijų, jį taikančios institucijos galėtų įgyvendinti joms Įstatymu nustatytą pareigą vertinti šį kriterijų ir, atsižvelgiant į tai, spręsti dėl investuotojo ar sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, o teismai – vykdyti sprendimų, priimtų taikant Įstatymą, kontrolę.

10.3.3. Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019). Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai, 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas).

Taigi neaišku, kodėl, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pareiškėjos keliamo Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto neaiškumo klausimo negalėtų išspręsti teismai, kuriems pavesta atlikti pagal Įstatymą priimtų sprendimų teisminę kontrolę, nagrinėdami ginčus dėl šio punkto taikymo, be kita ko, aiškindami jame vartojamas sąvokas, ir kodėl šie teismai, atsižvelgdami į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamiesi teise, negalėtų priimti teisingo sprendimo byloje.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

11. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek Įstatymu investuotojams ir sandoriams nustatyti kriterijai yra analogiški.

11.1. Ginčijamoje Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ,,sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6–13 dalyse nustatyta tvarka“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, aiškindamas Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, konstatavo, kad pagal šią nuostatą sandorių (tiek ketinamų (planuojamų) sudaryti, tiek ir sudarytų) patikrai taip pat taikomi Įstatymo 11 straipsnyje apibrėžti kriterijai.

11.2. Pareiškėjos teigimu, toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tiek investuotojo, tiek sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai taikytini tapatūs kriterijai, be kita ko, nesuderinamas su konstituciniais teisinės valstybės ir proporcingumo principais.

11.3. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, be kita ko, kodėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus taikančios institucijos, taip pat pagal Įstatymo 20 straipsnį sprendimų, priimtų taikant Įstatymą, kontrolę vykdantys teismai negalėtų užtikrinti proporcingo šių kriterijų taikymo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėja nurodė, kad Įstatymo taikymas praktikoje yra neaiškus, neprognozuojamas ir priklauso išimtinai nuo valstybės institucijų valios. Pareiškėja pateikė pavyzdžius, parodančius skirtingą Įstatymo taikymo praktiką, jos manymu, esant panašioms faktinėms aplinkybėms.

11.4. Nors pareiškėja tokių pat atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros kriterijų taikymą ir investuotojams, ir sandoriams laiko neproporcingu dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, taip paneigiamas Įstatyme nustatytų sandorio ir investuotojo patikros institutų savarankiškumas ir jie iš esmės sutapatinami, be to, neatspindimas Įstatymo tikslas nustatyti griežtesnius patikros kriterijus investuotojui, tai savaime nepagrindžia, kodėl Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis taikant sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai negalėtų būti išlaikytas proporcingumas.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja skirtingą Įstatymo nuostatų taikymą grindžia pavyzdžiais tokių sandorių, kurių dalykas nesutampa su ginčijamais Vyriausybės nutarimais pripažintų neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų sandorių dalyku (šiuos sandorius buvo planuota sudaryti dėl gelžbetoninių pabėgių ir bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimo). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl, esant skirtingiems sandorių dalykams, laikytinos panašiomis, pareiškėjos manymu, jų sudarymo faktinės aplinkybės ir kodėl, sudarant tokius sandorius, Įstatymo taikymo praktika turėtų sutapti.

Taigi pareiškėja nepagrindė, kodėl praktikoje negalėtų būti užtikrintas proporcingas investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų taikymas sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai.

11.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

12. Pareiškėja prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Komisija apie ketinimą pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą praneša ir kitai, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šaliai;

Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek nėra nustatyta kitos, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šalies teisė procedūros metu būti išklausytai.

12.1. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia ūkio subjektų teisę į teisingą teisminį procesą, paneigia konstitucinį teisinės valstybės principą.

12.2. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, be kita ko, kaip ginčijamų nuostatų pagrindu realiai buvo suvaržyta jos konstitucinė teisė į teisingą teisminį procesą ar apsunkintas šios teisės įgyvendinimas.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti vertinant surinktus įrodymus ir teikti paaiškinimus dėl surinktų įrodymų tiek juos tiriant Komisijoje, tiek Vyriausybei priimant nutarimus. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo išklausyta iki pat Vyriausybės nutarimų priėmimo.

12.3. Nors pareiškėja, pacitavusi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl konstitucinio teisinės valstybės principo universalumo ir talpumo, nurodė, kad šis principas daro įtaką Lietuvos teisės sistemai įvairiomis plotmėmis, viena iš jų – asmens teisė į tinkamą teisminį procesą, kuri apima būtinumą užtikrinti asmens teisę į gynybą, be kita ko, visapusiškai ir efektyviai dalyvauti teisminiame procese teikiant ir tiriant įrodymus, tačiau nesusiejo šių teiginių su ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo reglamentuojamas administracinių procedūrų vykdymas iki Vyriausybės nutarimo priėmimo, bet ne teisminis procesas. Taip pat pareiškėja nepaaiškino, kodėl teisę į teisingą teisminį procesą svarbu užtikrinti ne teisminio proceso, o Įstatyme nustatytos sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros metu.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Vyriausybei dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo, šis skundas buvo priimtas ir pagal jį byla išnagrinėta iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, pasinaudojo teise juos apskųsti, teisminio nagrinėjimo metu institucijų buvo pateikta iš esmės visa su ginčijamais Vyriausybės nutarimais ir jų priėmimu susijusi informacija. Be to, iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai nekyla abejonių dėl informacijos, kuria remiantis buvo atlikta planuotų sudaryti sandorių su pareiškėja atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir priimti Vyriausybės nutarimai, prieinamumo ir galimybės teikti prašymus, įrodymus, paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu.

12.4. Pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punktą prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyti pareiškėjo pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

12.5. Taigi pareiškėja nepagrindė, kaip ginčijamų nuostatų pagrindu realiai buvo suvaržyta jos teisė į teisingą teisminį procesą ar apsunkintas šios teisės įgyvendinimas.

12.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Įstatymo 13 straipsnio 3, 7 dalių tiek, kiek nurodyta, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

13. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar:

Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek Įstatymo pagrindu asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek juose nepritaikyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti „didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui“ ryšiai ir sąsajos, tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl ryšių ir sąsajų buvimo laike ir jų intensyvumo, tiek, kiek Įstatymu investuotojams ir sandoriams nustatyti kriterijai yra analogiški;

konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek nenustatyta, kad Komisija apie ketinimą pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą praneša ir kitai, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šaliai, tiek, kiek nėra nustatyta kitos, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šalies teisė procedūros metu būti išklausytai.

13.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti šios prašymo dalies trūkumus – nurodyti, be kita ko, ar pareiškėja ginčija Įstatymą kartu su Vyriausybės nutarimais, ar kažkurį vieną iš jų.

Šalindama šiuos trūkumus pareiškėja nurodė, kad Vyriausybės nutarimai taip pat prieštarauja Konstitucijai, nes jie buvo priimti, jos manymu, Konstitucijai prieštaraujančio Įstatymo pagrindu.

13.2. Iš prašymo visumos matyti, kad prašymą ištirti Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai pareiškėja grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ginčydama Įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai.

13.3. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimuose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, analogiško nustatytajam ginčijamose Įstatymo nuostatose. Todėl pareiškėjos prašyme pateikti argumentai dėl Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai savaime nepagrindžia pareiškėjos pozicijos dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai.

Be to, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo sprendime, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl ginčijamų Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto, 13 straipsnio 7 dalies nuostatų, kurių pagrindu buvo priimti Vyriausybės nutarimai, atitikties Konstitucijai. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Vyriausybės nutarimai buvo priimti, jos manymu, Konstitucijai prieštaraujančių nurodytų Įstatymo nuostatų pagrindu, teisiškai nepagrindžia ir pareiškėjos abejonių dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai.

13.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Vyriausybės nutarimų tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, 13 straipsnio 3, 7 dalys ir Vyriausybės nutarimai tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, neprieštarauja Konstitucijai.

16. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Šio sprendimo kontekste pažymėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs 2020 m. sausio 16 d. sprendime Nr. KT6-A-S6/2020, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams. Vadinasi, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 671 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 11 straipsnio 4 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

2. Atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija):

11 straipsnio 3 punktas tiek, kiek įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimos ar praeityje turėtos „didinančios riziką ar keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui“ sąsajos, taip pat tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl sąsajų buvimo laike ir jų intensyvumo;

12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek įstatyme nenumatyta galimybė pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis, o jos neribojamos jokiais terminais ar aplinkybėmis;

13 straipsnio 6 dalis tiek, kiek įstatyme nenumatyti jokie apribojimai dėl sandorių patikros laike.

3. Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2019 ištirti, ar:

3.1. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija):

11 straipsnio 2 punktas tiek, kiek įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti „didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui“ ryšiai, taip pat tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl ryšių buvimo laike ir jų intensyvumo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek įstatymu investuotojams ir sandoriams nustatyti kriterijai yra analogiški, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

13 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija apie ketinimą pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą praneša ir kitai, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šaliai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek nėra nustatyta kitos, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šalies teisė procedūros metu būti išklausytai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“:

tiek, kiek įstatymo pagrindu asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai;

tiek, kiek juose nepritaikyti kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti „didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui“ ryšiai ir sąsajos, tiek, kiek nėra įtvirtinti jokie apribojimai dėl ryšių ir sąsajų buvimo laike ir jų intensyvumo, tiek, kiek įstatymu investuotojams ir sandoriams nustatyti kriterijai yra analogiški, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

tiek, kiek nenustatyta, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija apie ketinimą pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą praneša ir kitai, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šaliai, taip pat tiek, kiek nėra nustatyta kitos, nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, sandorio šalies teisė procedūros metu būti išklausytai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas