Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo, dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-24/2019 DALIES PRIĖMIMO, DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2020 m. sausio 16 d. Nr. KT6-A-S6/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]), [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] (toliau – pareiškėjai) prašymą Nr. 1A-24/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo ištirti tiek, kiek nurodyta jų prašyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio ,,Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai“, 12 straipsnio ,,Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimas“, 13 straipsnio ,,Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra“ nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau kartu – Vyriausybės nutarimai) atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui.

2. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Vyriausybės nutarimus, kuriais pareiškėjams tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausančios Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės planuoti sudaryti tarptautinių pirkimų sandoriai su [duomenys neskelbiami] buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. spalio 16 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjų prašymo buvo nustatyta, kad jų prašymas ir jo priedas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje, 4 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 2A-61 „Dėl prašymo ir jo priedo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjų prašymo ir jo priedo trūkumams pašalinti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjai, siekdami pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, 2019 m. lapkričio 29 d. Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą su priedais.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 67straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019).

II

6. Pareiškėjai prašo ištirti Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai.

6.1. Ginčijamame Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta:

Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

<...>

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;“.

6.2. Grįsdami savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai pareiškėjai nurodo, kad šį teisinį reguliavimą taikančioms valstybės institucijoms suteikiama teisė asmenį laikyti kaltu de facto vien dėl vykdomo asmens baudžiamojo persekiojimo (neatsižvelgiant į išnykusį ar panaikintą teistumą) ir taikyti jam neigiamo pobūdžio poveikio priemones, apribojant tokio asmens civilines teises. Pareiškėjų teigimu, Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu visi pareiškėjai buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų dėl vienam iš pareiškėjų inicijuoto baudžiamojo persekiojimo.

6.3. Savo poziciją pareiškėjai grindžia šiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; tai yra ne tik pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, bet kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais; ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai; valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu, jei jo kaltumas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).

7. Kaip minėta, pareiškėjai prašo ištirti Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje (inter alia 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Taigi pareiškėjų prašymas traktuotinas kaip prašymas ištirti Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.

8. Konstatuotina, kad pareiškėjų prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jų abejones dėl Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.

Vadinasi, ši pareiškėjų prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

9. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui neprieštarauja Įstatymo 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek šiame įstatyme nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių priežasčių, apibrėžtų jo 11 straipsnio 2 punkte kaip apimančių inter alia praeityje turėtus ryšius, neriboja jokie terminai ar aplinkybės ir nenumatyta galimybė jas pašalinti.

9.1. Ginčijamoje Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatyta: „Šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.“

9.2. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimai, kuriuos pareiškėjai nurodo kaip sprendimus, pažeidusius jų konstitucines teises ir laisves, buvo priimti vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 7, 8 dalimis ir atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 2, 4 punktus, taigi ne Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies pagrindu. Be to, iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų matyti, kad Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies pagrindu nebuvo priimta teismų sprendimų. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės ar laisvės.

9.3. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

9.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjai neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui.

9.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

IV

10. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas tiek, kiek Įstatyme nenustatyti konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai.

10.1. Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

10.2. Pareiškėjų teigimu, ši ginčijama Įstatymo nuostata neatitinka ūkinės veiklos laisvės ribojimui keliamo aiškumo reikalavimo, todėl Įstatymą taikanti institucija, neturinti įstatymų leidybos teisės, gali savo iniciatyva riboti asmens konstitucines teises ir laisves priimdama sprendimus, vienašališkai nustatydama Įstatyme vartojamų, tačiau jame neapibrėžtų sąvokų turinį. Pareiškėjai konkrečiai nurodo, kad Įstatyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neapibrėžtas tokių ginčijamoje nuostatoje vartojamų sąvokų kaip „keliantys grėsmę“, „turimi ar praeityje turėti ryšiai“, „ryšiai su užsienio valstybėmis“ ir „ryšiai su užsienio fiziniais ar juridiniais asmenimis“ turinys (nenurodyta, kokio intensyvumo, pastovumo, trukmės turimi ar praeityje turėti ryšiai yra pakankami asmens ūkinės veiklos laisvei riboti), o tai leidžia Įstatymą taikančiai institucijai veikti kaip įstatymų leidėjui. Todėl, pareiškėjų manymu, ūkinės veiklos laisvės ribojimas yra įtvirtintas ne pakankamai aiškaus turinio Įstatymo nuostatų, o išimtinai Įstatymą taikančios institucijos (Vyriausybės) nutarimų pagrindu.

10.3. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, kaip, pareiškėjų manymu, Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatytą kriterijų reikėtų suformuluoti, kad jis būtų, kaip teigia pareiškėjai, aiškus, ir kodėl šis kriterijus negali būti vertinamojo pobūdžio atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad dėl sprendimų, priimtų taikant šį kriterijų, gali būti vykdoma Įstatymo 20 straipsnyje numatyta teisminė kontrolė.

Siekdami pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėjai nurodė, jog Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas prieštarauja Konstitucijai ne dėl to, kad jame pateikiamas vertinamojo pobūdžio kriterijus, o dėl to, kad jis yra neaiškus. Pareiškėjai pažymėjo, jog negali nurodyti, kaip suformuluoti šį kriterijų, kad jis būtų aiškus, nes tai yra įstatymų leidėjo prerogatyva.

10.3.1. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai, siekdami pašalinti prašymo trūkumus, teigia, jog Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto atitiktį Konstitucijai ginčija ne dėl jame nustatyto kriterijaus vertinamojo pobūdžio, o dėl šio kriterijaus neaiškumo, iš prašymo atskirų teiginių („Įstatymu neapibrėžta, ar potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia tik ilgalaikiai, ar net ir vienkartiniai ad hoc ryšiai su užsienio valstybių institucijomis bei asmenimis“; „nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančiu asmeniu galėtų būti laikomas, pavyzdžiui, ir toks asmuo, kuris, tarkime, yra vienintelį kartą (praeityje) bendravęs su bet kuriuo užsienio valstybės piliečiu“; „neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų asmeniu galėtų būti pripažįstamas asmuo, kuris nors kartą praeityje yra kreipęsis į užsienio valstybės instituciją su prašymu pateikti asmeniui bet kokio pobūdžio informaciją“) matyti, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kad pagal šį kriterijų keliančiu grėsmę nacionalinio saugumo interesams gali būti pripažintas asmuo, turėjęs vienkartinių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Taigi ginčydami šį kriterijų pareiškėjai siekia, kad įstatymu būtų susiaurintos grėsmių nacionalinio saugumo interesams vertinimo ribos, tačiau argumentų, kodėl tokių ryšių turėjusio asmens visais atvejais neturėtų būti galima pripažinti keliančiu grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nepateikia. Be to, minėti pareiškėjų teiginiai nepagrindžia galimo pareiškėjų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, nes, kaip matyti iš teismų sprendimų, nustatyta, kad vienas iš pareiškėjų „palaiko glaudžius ryšius“ su užsienio valstybės fiziniais ir juridiniais asmenimis.

10.3.2. Nors pareiškėjai prašyme nurodo, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte vartojamos sąvokos „keliantys grėsmę“, „turimi ar praeityje turėti ryšiai“, „ryšiai su užsienio valstybėmis“ ir „ryšiai su užsienio fiziniais ar juridiniais asmenimis“ yra neapibrėžtos ir šio neapibrėžtumo, jų nuomone, negali ištaisyti Įstatyme numatyta Vyriausybės nutarimų teisminė kontrolė, nes teisminei valdžiai Konstitucija „nepaveda prerogatyvos nustatyti ūkinės veiklos laisvės ribojimo pagrindus“, pareiškėjai nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl teismai, kuriems pagal Įstatymo 20 straipsnį pavesta vykdyti sprendimų, priimtų taikant Įstatymą, teisminę kontrolę, aiškindami šiame įstatyme įtvirtintas sąvokas, vartojamas apibrėžiant Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytą kriterijų, nustato ūkinės veiklos laisvės ribojimo pagrindus.

10.3.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai, 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas).

Taigi neaišku, kodėl, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pareiškėjų keliamo Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto neaiškumo klausimo negalėtų išspręsti teismai, kuriems pavesta atlikti pagal Įstatymą priimtų sprendimų teisminę kontrolę, nagrinėdami ginčus dėl šio punkto taikymo, be kita ko, aiškindami jame vartojamas sąvokas, ir kodėl šie teismai, atsižvelgdami į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamiesi teise, negalėtų priimti teisingo sprendimo byloje.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

11. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui neprieštarauja Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek Įstatymo nuostatų pagrindu sandorių patikrai taikomi kriterijai neatitinka aiškumo, proporcingumo, pagrįstumo reikalavimų ir paneigia ūkinės veiklos laisvės principo prigimtį ir esmę.

11.1. Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ,,sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6–13 dalyse nustatyta tvarka“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje aiškindamas Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, konstatavo, kad pagal šią nuostatą sandorių (tiek ketinamų (planuojamų) sudaryti, tiek sudarytų) patikrai taip pat taikomi Įstatymo 11 straipsnyje apibrėžti kriterijai.

11.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai, ginčydami Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, nurodo, jog ji Konstitucijai prieštarauja tiek, kiek sandorių patikrai taikomi kriterijai neatitinka aiškumo, proporcingumo, pagrįstumo reikalavimų ir paneigia ūkinės veiklos laisvės principo prigimtį ir esmę, iš pareiškėjų prašymo matyti, jog ši jų prašymo dalis iš esmės grindžiama tuo, kad, pareiškėjų manymu, atliekant investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą yra neproporcinga taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus.

11.3. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – nurodyti, be kita ko, kodėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus taikančios institucijos, taip pat pagal Įstatymo 20 straipsnį sprendimų, priimtų taikant Įstatymą, kontrolę vykdantys teismai negalėtų užtikrinti proporcingo šių kriterijų taikymo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai.

Siekdami pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėjai nurodė, kad proporcingo šių kriterijų taikymo nei Įstatymą taikančios institucijos, nei teismai negali užtikrinti, nes „teismai įgyvendina savarankišką teisingumo vykdymo funkciją ir taip pat negali iš įstatymų leidėjo perimti įstatymų leidybos funkcijos“, be to, „teisminė kontrolė yra tik antrinis mechanizmas, kuris įsijungia kilus konkrečiam ginčui“.

11.3.1. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai tokių pat atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros kriterijų taikymą ir investuotojams, ir sandoriams laiko neproporcingu, be kita ko, dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, investuotojų patikros atveju neatitiktis nacionalinio saugumo interesams yra konstatuojama nustačius dvi sąlygas (t. y., pirma, asmuo kvalifikuojamas kaip „investuotojas“ pagal Įstatymą ir, antra, nustatomas bent vieno kriterijaus, numatyto Įstatymo 11 straipsnyje, egzistavimas), o sandorių patikros atveju apsiribojama vienos sąlygos nustatymu – Įstatymo 11 straipsnyje apibrėžto kriterijaus nustatymu, tai savaime nepagrindžia, kodėl, Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis taikant sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai, negalėtų būti išlaikytas proporcingumas.

11.3.2. Pareiškėjai Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymą sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai taip pat laiko neproporcingu atsižvelgdami į sprendimus, kuriais šie kriterijai buvo pritaikyti pareiškėjams, tačiau jų teiginiai, kuriais nesutinkama su Komisijos, Vyriausybės ir teismų pateiktu pareiškėjams tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausančios bendrovės planuotų sudaryti sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimu, savaime nepagrindžia pareiškėjų abejonių dėl ginčijamos bendro pobūdžio Įstatymo nuostatos, taikytinos visiems atitinkamų teisinių santykių subjektams, atitikties Konstitucijai.

11.3.3. Be to, pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėjai, šalindami prašymo trūkumus, nurodė, jog Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų kriterijų proporcingo taikymo nei Įstatymą taikančios institucijos, nei teismai negali užtikrinti, nes teismai „negali iš įstatymų leidėjo perimti įstatymų leidybos funkcijos“, tačiau nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl teismai, kuriems pagal Įstatymo 20 straipsnį pavesta vykdyti sprendimų, priimtų taikant Įstatymą, teisminę kontrolę, siekdami proporcingai taikyti šiuos kriterijus, perimtų įstatymų leidybos funkciją.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjai remiasi kai kuriomis konstitucinio proporcingumo principo turinį atskleidžiančiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jie neatsižvelgia į tai, kad pagal Konstituciją proporcingumo principas inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

11.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

12. Pareiškėjai prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Įstatymo 12 straipsnio 10 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad, vertinant sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama (kitiems nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė), nėra teikiama informacija apie patikros procedūros pradžią ir jos atlikimą, nėra suteikiama teisė duoti paaiškinimus atliekant patikrą, nėra pateikiami patikros metu surinkti ir gauti dokumentai;

Įstatymo 12 straipsnio 12 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad, priėmus išvadą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama, neturi būti pranešama apie tokios išvados priėmimą ir leidžiama su ja susipažinti ir nesuteikiama teisės duoti paaiškinimus apie priimtą Komisijos išvadą, kurios pagrindu priimamas Vyriausybės nutarimas;

Įstatymo 12 straipsnio 13 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad, priėmus galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama, neturi būti pranešama apie priimtą Vyriausybės nutarimą ir jis neturi būti pateikiamas šiems asmenims.

Pareiškėjai šią prašymo dalį iš esmės grindžia tuo, kad šiose Įstatymo nuostatose numatyta sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra neužtikrina tinkamo teisminio proceso, nes riboja asmens galimybę efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą skundžiant teismui per šią patikros procedūrą priimtus sprendimus.

12.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, be kita ko, kaip ginčijamų nuostatų pagrindu realiai buvo suvaržyta pareiškėjų teisė apskųsti teismui sprendimus, priimtus atliekant sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą.

Siekdami pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėjai nurodė, kad jiems buvo itin pasunkinta (iš esmės paneigta) galimybė įgyvendinti teisę apskųsti valdžios institucijų sprendimus, nes nebuvo suteikta teisė susipažinti su Vyriausybės nutarimų priėmimo medžiaga pačios administracinės procedūros metu, iš karto po šios procedūros pabaigos (prieš kreipiantis į teismą) ir teisme jau pateikus skundą.

12.2. Pažymėtina, jog šiuos pareiškėjų teiginius paneigia ta aplinkybė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Vyriausybei dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo, šis skundas buvo priimtas ir pagal jį byla išnagrinėta iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, kuria byla pagal pareiškėjų skundą išnagrinėta iš esmės, konstatuota, kad pareiškėjai ginčijamus sprendimus gavo laiku, pasinaudojo teise juos apskųsti, teisminio nagrinėjimo metu institucijų buvo pateikta iš esmės visa su ginčijamais nutarimais ir jų priėmimu susijusi informacija.

Be to, patys pareiškėjai savo patikslintame prašyme pripažįsta, kad jiems pavyko gauti Vyriausybės nutarimų priėmimo medžiagą ir pateikti teismui skundą, tačiau, jų manymu, kito ginčo atveju asmeniui gali būti ir nesuteikiama galimybės susipažinti su tokia medžiaga. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves (2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT33-A-S22/2019).

12.3. Pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punktą prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės.

12.4. Taigi pareiškėjai nepagrindė, kaip ginčijamų nuostatų pagrindu realiai buvo suvaržyta jų teisė į tinkamą teisminį procesą.

12.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl Įstatymo 12 straipsnio 10, 12, 13 dalių, 13 straipsnio 3 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

13. Pareiškėjai taip pat prašo ištirti, ar:

Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek jų pagrindu asmuo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo kriterijaus, kadangi yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek juose nenustatyti, nenurodyti ir nemotyvuoti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai, turėję pagrindo jų priėmimui, ir nėra konstatuoti kumuliatyvūs kriterijai: 1) konkretaus sandorio reikšmė nacionalinio saugumo interesams; 2) konkretaus sandorio grėsmė nacionalinio saugumo interesams; 3) pareiškėjų (Europos Sąjungos valstybės piliečio ir juridinių asmenų) atitikties nacionalinio saugumo interesams prezumpcijos netaikymo pagrindai ir konkreti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti aktyvi veikla;

konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek nei iki nutarimų priėmimo, nei jų priėmimo metu, nei po jų priėmimo asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama: 1) nebuvo teikiama informacija apie procedūros pradžią ir jos atlikimą; 2) nesuteikta teisė duoti paaiškinimus atliekant patikrą; 3) nepateikti patikros metu surinkti ir gauti dokumentai; 4) nepranešta apie tokios išvados priėmimą ir neleidžiama su ja susipažinti; 5) nesuteikta teisė duoti paaiškinimus apie priimtą išvadą, kurios pagrindu priimti nutarimai; 6) nepranešta apie priimtus nutarimus.

13.1. Pareiškėjai prašyme nurodo, kad šią prašymo dalį grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir prašymo dalį dėl Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Šalindami trūkumus dėl prašymo dalies, kurioje prašoma ištirti Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, pareiškėjai nurodė, kad Vyriausybės nutarimai prieštarauja Konstitucijai dėl to, kad jie buvo priimti taikant ir įgyvendinant, jų manymu, Konstitucijai prieštaraujančias Įstatymo nuostatas.

13.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai nurodo, jog prašymą ištirti Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ginčydami Įstatymo nuostatas, Vyriausybės nutarimuose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, analogiško nustatytajam ginčijamose Įstatymo nuostatose. Todėl pareiškėjų prašyme pateikti argumentai dėl Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai savaime nepagrindžia pareiškėjų pozicijos dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai.

Be to, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo sprendime, pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl ginčijamų Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto, 13 straipsnio 7 dalies nuostatų, kurių pagrindu buvo priimti Vyriausybės nutarimai, atitikties Konstitucijai. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad Vyriausybės nutarimai buvo priimti taikant ir įgyvendinant, jų manymu, Konstitucijai prieštaraujančias nurodytas Įstatymo nuostatas, teisiškai nepagrindžia ir pareiškėjų abejonių dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai.

13.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl Vyriausybės nutarimų tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

14. Pareiškėjai taip pat prašo ištirti, ar Įstatymo 10 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 8 daliai neprieštarauja Vyriausybės nutarimai tiek, kiek juose nenustatyti, nenurodyti ir nemotyvuoti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai, turėję pagrindo jų priėmimui, ir nėra konstatuoti kumuliatyvūs kriterijai: 1) konkretaus sandorio reikšmė nacionalinio saugumo interesams; 2) konkretaus sandorio grėsmė nacionalinio saugumo interesams; 3) pareiškėjų (Europos Sąjungos valstybės piliečio ir juridinių asmenų) atitikties nacionalinio saugumo interesams prezumpcijos netaikymo pagrindai ir konkreti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti aktyvi veikla.

14.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti šios prašymo dalies, kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumus – paaiškinti, kaip konkrečiai ir kokias pareiškėjų konstitucines teises ar laisves pažeidžia tai, kad viešai skelbiamuose Vyriausybės nutarimuose nenurodyta, kokie yra vieno iš pareiškėjų ryšiai, su kokiomis valstybėmis, institucijomis, asmenimis tie ryšiai jį sieja, ir kita pareiškėjų prašyme pateikta informacija (be kita ko, informacija, kuri, pareiškėjų teigimu, turėjo būti nurodyta pagal Įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, 13 straipsnio 8 dalį).

Siekdami pašalinti šiuos trūkumus, pareiškėjai nurodė, kad savo teisių pažeidimą sieja ne su Vyriausybės nutarimų paskelbimu viešai ar neviešai, o su galimybe susipažinti su Vyriausybės nutarimų motyvais. Konkrečiai kalbant, pareiškėjai nurodė, kad Vyriausybės nutarimai ir jų priėmimo procedūra, kurioje, pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo suteikta galimybės susipažinti su sprendimų priėmimo motyvais, pažeidžia pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir konstitucinį teisinės valstybės principą dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nurodytosios ginčijant Įstatymo 12 straipsnio 10, 12, 13 dalių, 13 straipsnio 3 dalies atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, buvo pasunkinta (iš esmės paneigta) galimybė įgyvendinti teisę apskųsti valdžios institucijų sprendimus.

14.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų savo abejonėms dėl šių Įstatymo nuostatų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui pagrįsti, konstatuotina, kad pareiškėjai nepagrindžia ir savo abejonių dėl Vyriausybės nutarimų tiek, kiek nurodyta, atitikties Įstatymo 10 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 8 daliai.

14.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jų abejones dėl Vyriausybės nutarimų tiek, kiek nurodyta, atitikties Įstatymo 10 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 8 daliai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

15. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai, šalindami prašymo dalies dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Įstatymo nuostatoms trūkumus, savo prašymo rezoliucinėje dalyje paliko formuluotę, kad prašoma ištirti Vyriausybės nutarimų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 2 punktui, iš patikslinto prašymo turinio matyti, kad jie nebeginčija Vyriausybės nutarimų atitikties šiai Įstatymo nuostatai.

16. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) yra grąžinamas pareiškėjui.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjams prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, 12 straipsnio 10, 12, 13 dalys, 13 straipsnio 3, 7 dalys tiek, kiek nurodyta pareiškėjų, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Vyriausybės nutarimai tiek, kiek nurodyta pareiškėjų, neprieštarauja Konstitucijai ir Įstatymo 10 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 8 daliai.

V

18. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymu 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstitucijoje buvo įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas: kiekvienas asmuo, gindamas savo konstitucines teises ar laisves, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui) (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)); teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinama šiam asmeniui išnaudojus visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)), inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalį Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves (1 punktas) ir šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (2 punktas), nuo kurio įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai (3 punktas).

Taigi, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo yra vienintelis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turintis subjektas, kuriam nustatytas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas.

18.1. Kaip matyti iš Seimo 2019 m. liepos 16 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo, kuriuo nustatyta Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo tvarka, travaux préparatoires, šio asmens prašymo pateikimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių stabilumą ir išvengti teisinių santykių srityje ilgą laiką esančio (besitęsiančio) neaiškumo ir neapibrėžtumo. Be to, šiuo Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimu siekta nustatyti protingą terminą, per kurį minėtas asmuo galėtų įgyvendinti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių gynybos.

18.2. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. KT38-A-S27/2019, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

18.3. Taigi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminas nėra savitikslis: juo siekiama nepaneigti įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumo, taip pat suteikti laiko šiam asmeniui apsispręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui), ir, nusprendus kreiptis į Konstitucinį Teismą, parengti ir Konstituciniam Teismui pateikti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą.

19. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi būti iš anksto ištirti; Konstitucinio Teismo pirmininkas tai atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio darbo terminą. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą, nustato, ar Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymas ir (ar) jo priedai atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus 1 dalies 6 ir 7 punktus ir 3 dalį, nustatytus reikalavimus. Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatyta, kad jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus 1 dalies 6 ir 7 punktus ir 3 dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti; spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį; pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.

Taigi šiose Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatose yra įtvirtintas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymo trūkumų šalinimo institutas, pagal kurį Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija), išskyrus jo 1 dalies 6, 7 punktus ir 3 dalį, nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas ir (ar) jo priedai grąžinami šiam asmeniui trūkumams pašalinti per nustatytą terminą.

19.1. Kaip matyti iš Seimo 2019 m. liepos 16 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo, kuriuo nustatyta Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo tvarka, travaux préparatoires, prašymo trūkumų šalinimo institutas įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad šiam asmeniui, priešingai nei kitiems teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turintiems subjektams, Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatytas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas.

19.2. Kaip minėta, Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Taigi, be kita ko, šių Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatytų reikalavimų neatitinkantis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymas laikomas turinčiu trūkumų, kuriems pašalinti pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu nustatomas terminas.

19.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, o pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams. Vadinasi, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 671 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]), [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 11 straipsnio 4 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]), [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek šiame įstatyme nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių priežasčių, apibrėžtų jo 11 straipsnio 2 punkte kaip apimančių inter alia praeityje turėtus ryšius, neriboja jokie terminai ar aplinkybės ir nenumatyta galimybė jas pašalinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui.

3. Grąžinti pareiškėjams [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]), [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2019 ištirti, ar:

3.1. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija):

11 straipsnio 2 punktas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyti konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui;

– 13 straipsnio 7 dalis tiek, kiek šio įstatymo nuostatų pagrindu sandorių patikrai taikomi kriterijai neatitinka aiškumo, proporcingumo, pagrįstumo reikalavimų ir paneigia ūkinės veiklos laisvės principo prigimtį ir esmę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui;

– 12 straipsnio 10 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad, vertinant sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama (kitiems nei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė), nėra teikiama informacija apie patikros procedūros pradžią ir jos atlikimą, nėra suteikiama teisė duoti paaiškinimus atliekant patikrą, nėra pateikiami patikros metu surinkti ir gauti dokumentai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

12 straipsnio 12 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad, priėmus išvadą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama, neturi būti pranešama apie tokios išvados priėmimą ir leidžiama su ja susipažinti ir nesuteikiama teisės duoti paaiškinimus apie priimtą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, kurios pagrindu priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

12 straipsnio 13 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad, priėmus galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama, neturi būti pranešama apie priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ir jis neturi būti pateikiamas šiems asmenims, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“:

tiek, kiek jų pagrindu asmuo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo kriterijaus, kadangi yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai;

tiek, kiek juose nenustatyti, nenurodyti ir nemotyvuoti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai, turėję pagrindo jų priėmimui, ir nėra konstatuoti kumuliatyvūs kriterijai: 1) konkretaus sandorio reikšmė nacionalinio saugumo interesams; 2) konkretaus sandorio grėsmė nacionalinio saugumo interesams; 3) pareiškėjų (Europos Sąjungos valstybės piliečio ir juridinių asmenų) atitikties nacionalinio saugumo interesams prezumpcijos netaikymo pagrindai ir konkreti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti aktyvi veikla, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 10 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 8 daliai;

tiek, kiek nei iki šių nutarimų priėmimo, nei jų priėmimo metu, nei po jų priėmimo asmenims, kurių atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra vertinama: 1) nebuvo teikiama informacija apie procedūros pradžią ir jos atlikimą; 2) nesuteikta teisė duoti paaiškinimus atliekant patikrą; 3) nepateikti patikros metu surinkti ir gauti dokumentai; 4) nepranešta apie tokios išvados priėmimą ir neleidžiama su ja susipažinti; 5) nesuteikta teisė duoti paaiškinimus apie priimtą išvadą, kurios pagrindu priimti nutarimai; 6) nepranešta apie priimtus nutarimus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas