Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO  29STRAIPSNIO (2010 M. BIRŽELIO 3 D. REDAKCIJA) 9 DALIES 7 PUNKTO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016 M. RUGSĖJO 28 D. NUTARIMO NR. 960 „DĖL J. MILIAUS ATLEIDIMO IŠ VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS PAREIGŲ“ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO  29STRAIPSNIO (2010 M. BIRŽELIO 3 D. REDAKCIJA) 9 DALIES 7 PUNKTUI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2019 m. gruodžio 30 d. Nr. KT90-S74/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-21/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymui į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ (toliau – Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktu, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) direktorius Jonas Milius buvo atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Pareiškėjas Konstituciniam Teismui buvo pateikęs prašymą Nr. 1B-8/2019, kuriame prašė ištirti Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto, Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai, tačiau Konstitucinis Teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. KT20-S11/2019 nurodytą prašymą grąžino pareiškėjui. Taigi pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1B-21/2019, jo manymu, pašalinęs Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime išdėstytus prašymo Nr. 1B-8/2019 trūkumus.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

4. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštarauja Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktas, taip pat ar Konstitucijos 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui neprieštarauja Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai; iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

II

6. Pareiškėjas prašo ištirti inter alia Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto atitiktį Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

7. Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio „Vyriausybės įstaigos“ (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte buvo nustatyta:

9. Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:

<...>

7) kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.“

Pažymėtina, jog Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 11 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės įstaigos vadovas atsiskaito už įstaigos veiklą, Vyriausybės ar atsakingo už pavestą valdymo sritį ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą.

Taigi ginčijamoje Vyriausybės įstatymo nuostatoje buvo įtvirtintas vienas iš pagrindų, kuriam esant Vyriausybės įstaigos vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų, – būtent kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktai jo veiklos ataskaitai, t. y. neigiamai įvertina jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

8. Pareiškėjas savo abejones dėl Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams grindžia šiais teiginiais.

8.1. Pareiškėjas teigia, kad „<...> reglamentuodamas Vyriausybės įgaliojimus atleisti įstaigų vadovus įstatymų leidėjas mutatis mutandis privalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarime išdėstytomis nuostatomis“, pagal kurias „vien Seimo nutarimas nepritarti Seimui pateiktai metinės institucijos veiklos ataskaitai <...> negali būti pagrindas Seimui svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu (taip pat dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti jo Seimo pritarimu skiriamą valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų)“. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad „<...> vien Vyriausybės sprendimas nepritarti įstaigos vadovo veiklos ataskaitai negali būti pagrindas atleisti jį iš pareigų, todėl yra pagrindo manyti, kad aptariama įstatymo nuostata prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams“. Remdamasis tuo pačiu Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu, pareiškėjas taip pat daro išvadą, kad Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte nustatytas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas ir su Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalimis, nes gali sudaryti prielaidas Vyriausybei nepagrįstai kištis į tinkamai savo pareigas vykdančio pareigūno veiklą, kelti spaudimą ir grėsmę, kad jis bus atleistas iš pareigų.

8.1.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškina ir nepagrindžia, kaip jo nurodytos Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarime išdėstytos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl nepasitikėjimo Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu pareiškimo (taip pat dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti jo Seimo pritarimu skiriamą valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų) yra susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų, kuriuos į pareigas skiria Vyriausybė, atleidimu iš pareigų ir kodėl minėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos aiškinant inter alia Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktą, pagal kurį Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus, 75 straipsnį, kuriame įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų jo paskirtus pareigūnus pareiškiant jais nepasitikėjimą, turi būti mutatis mutandis taikomos Vyriausybės įstaigų vadovams.

8.1.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nesiremia aktualiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant inter alia Konstitucijos 94 straipsnio 3 punktą, pagal kurį Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą. Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad:

atsižvelgiant į konstitucinę ministerijų kompetenciją, pagal Konstituciją gali būti steigiamos Vyriausybės įstaigos, turinčios kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką ministerijoms tiesiogiai nepriskirtose specifinėse, palyginti su ministerijomis, siauresnėse joms pavestose valdymo srityse;

Vyriausybė, įgyvendindama iš Konstitucijos 94 straipsnio 3 punkto kylančią kompetenciją, inter alia gali steigti Vyriausybės įstaigas, skirti į pareigas ir iš jų atleisti šių įstaigų vadovus, kontroliuoti, kaip Vyriausybės įstaigos įgyvendina valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse;

Vyriausybės įstaigų steigimas, jų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kontroliavimas, kaip Vyriausybės įstaigos įgyvendina valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, inter alia Vyriausybės įstaigų vadovų veiklos ataskaitų vertinimas, pagal Konstituciją yra valstybės valdymo reikalas.

Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 94 straipsnio 3 punktą, negali atsižvelgti į Vyriausybės įstaigų ir jų vadovų teisinio statuso ypatumus, be kita ko, kylančius iš Konstitucijoje įtvirtintos Vyriausybės įstaigų kompetencijos įgyvendinti valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, ir nustatyti, kad Vyriausybės įstaigų vadovų galėjimas eiti pareigas būtų siejamas su reguliariu atsiskaitymu Vyriausybei, inter alia pateikiant Vyriausybės įstaigos vadovo ataskaitą apie jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą. Taigi iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas negali nustatyti ir tokio specialaus Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindo, koks buvo įtvirtintas Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte, t. y. kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai, taip neigiamai įvertindama jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Pareiškėjo prašymo kontekste taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarime konstatuota, jog pagal Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte, 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (2010 m. lapkričio 30 d. redakcija su 2016 m. birželio 29 d. pakeitimu) 5 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, kaip šiai tarnybai vadovaujančio valstybės pareigūno, veiklos ataskaita laikytina atsiskaitymu Vyriausybei, inter alia, kaip jo vadovaujama Vyriausybės įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina, o šios ataskaitos vertinimas valstybės politikos veterinarijos srityje formavimo ir jos įgyvendinimo aspektu inter alia yra tiesiogiai siejamas su šio valstybės pareigūno – Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimu eiti savo pareigas.

8.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra aišku ir tai, kodėl pareiškėjas Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte nustatytą Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindą lygina su šios dalies 6 punkte nustatytu atleidimo iš pareigų pagrindu – kai Vyriausybės įstaigos vadovas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas.

Pareiškėjas teigia, kad „<...> logiškai vertinant įstatymo teksto autorių ketinimus abejotina, kad įstatymo teksto autoriai Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punktu būtų siekę Vyriausybei suteikti įgaliojimus atleisti įstaigos vadovą nepritarus jo ataskaitai, kada iš jos galima matyti, jog įstaigos vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi didele dalimi tai būtų dubliavimas to paties straipsnio 9 dalies 6 punkto nuostatos (tokiu atveju logiškai racionaliai negalėtų būti paaiškinamas atskiras tokio pagrindo išskyrimas, užuot tiesiog įstatyme numačius vieną bendrą atleidimo pagrindą)“.

Pažymėtina, kad Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyti skirtingi Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindai. Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte buvo nustatytas Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindas („kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai“), pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimas eiti pareigas yra tiesiogiai siejamas su Vyriausybės nepritarimu Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai neigiamai įvertinus jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą, o ne su šio vadovo šiurkščiu pareigų pažeidimu.

Taigi minėti pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai nepagrindžia jo abejonės dėl Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijai; jie susiję su pareiškėjo abejone, ar, esant Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalyje nustatytiems kitiems Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindams, tikslinga nustatyti ir tokį, koks nustatytas pareiškėjo ginčijamoje įstatymo nuostatoje.

Vadinasi, pareiškėjas abejoja, be kita ko, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte nustatyto teisinio reguliavimo tikslingumu. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2019 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. KT4-S3/2019).

8.3. Pareiškėjas teigia ir tai, kad Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nevienodai aiškinti pareigūno atleidimo iš pareigų tvarką, todėl, pareiškėjo nuomone, jis neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisinio tikrumo ir aiškumo imperatyvo.

Kaip minėta, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte buvo nustatytas specialus Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai, taip neigiamai įvertindama jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą. Taigi iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl ginčijamoje Vyriausybės įstatymo nuostatoje įtvirtintas Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris yra aiškiai susietas su Vyriausybės nepritarimu Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai neigiamai įvertinus jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą, sudaro prielaidas nevienodai aiškinti Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką ir taip pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio tikrumo ir aiškumo imperatyvą.

9. Konstatuotina, kad šioje prašymo dalyje pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų dėl Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

10. Taigi ši pareiškėjo prašymo dalis, nepateikus teisinių argumentų jame nurodytoms abejonėms pagrįsti, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

11. Jeigu prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

12. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą ištirti Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto atitiktį Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

III

13. Pareiškėjas prašo ištirti inter alia Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.

14. Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatyta:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu ir 291 straipsnio 8 dalimi bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. 52, 12 klausimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Atleisti 2016 m. spalio 5 d. Joną Milių iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punktą.“

Taigi ginčijamu nutarimu Vyriausybė, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktu (pagal kurį, kaip minėta, Vyriausybės įstaigų vadovai atleidžiami iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jų veiklos ataskaitai), atleido VMVT direktorių J. Milių iš pareigų.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, inter alia Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, privalo priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus – jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti.

Taigi nustatant, ar Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra teisėtas, pasak pareiškėjo, esminę reikšmę turi tai, ar jis yra racionaliai motyvuotas ir dėl to gali būti pripažįstamas pagrįstu.

15.1. Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarime pripažinta, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas neprieštarauja inter alia Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui. Pažymėtina, jog šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Vyriausybės išreikšto nepritarimo VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai pagrįstumo vertinimas toje konstitucinės justicijos byloje nebuvo tyrimo dalykas (32 punktas).

15.2. Pareiškėjas teigia, jog, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad ištirti, ar pagrįstai Vyriausybė VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą įvertino neigiamai, pirmiausia yra administracinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos dalykas, taip pat jog, šalindamas Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime nurodytus trūkumus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu, jis papildomai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą įslaptintą informaciją, kuri buvo pateikta Vyriausybei priimant sprendimą atleisti J. Milių iš VMVT direktoriaus pareigų, dar kartą įvertino kitus byloje anksčiau surinktus įrodymus, pareiškėjas padarė išvadą, kad Vyriausybė VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai nepritarė nepagrįstai.

Pasak pareiškėjo, Vyriausybė, priimdama Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, nebuvo priėmusi (surašiusi) jokio teisės akto (dokumento), kuriame būtų fiksuoti nepritarimo VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai pagrindai; Vyriausybė, teikdama paaiškinimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nenurodė aiškių priežasčių, kodėl ji nepritarė VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo VMVT direktorius J. Milius buvo atleistas iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai, yra nepagrįstas ir racionaliai nemotyvuotas, todėl prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.

15.3. Konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jo abejonę dėl Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, VMVT direktorius J. Milius buvo atleistas iš pareigų nepagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.

Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

16. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktį ir Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.

16.1. Pasak pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vyriausybė nenurodė konkrečių sprendimo nepritarti VMVT vadovo veiklos ataskaitai ir Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 960 priėmimo motyvų, tuo pažeisdama pareiškėjo administracinėje byloje teisę į realią ir efektyvią pažeistų teisių gynybą; todėl toks Vyriausybės nutarimas pagal priėmimo tvarką kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl to, kad priimant Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo Vyriausybė atleido VMVT direktorių J. Milių iš pareigų, buvo pažeista asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, juo labiau kad, kaip matyti iš pareiškėjo nagrinėjamos administracinės bylos, atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų J. Milius įgyvendina konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių, susijusių su jo atleidimu iš Vyriausybės įstaigos vadovo pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų ir dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai.

16.2. Konstatuotina, kad šioje prašymo dalyje pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų dėl Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.

Taigi nurodyta pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

16.3. Kaip minėta, jeigu prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

16.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodytą prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-21/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius buvo atleistas iš pareigų nepagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai.

2. Grąžinti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-21/2019 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas