Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos

Byla Nr. 15/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019 m. gruodžio 19 d. Nr. KT88-N16/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 9 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 15/2018 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-19/2018 ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnis (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijų pateikimo terminais ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukme.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjo argumentai

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimo, kuriuo viešosios įstaigos, gavusios lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto, direktorius, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo. Minėtame Įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, yra laikomi dirbančiais valstybinėje tarnyboje ir privalo deklaruoti privačius interesus pateikdami privačių interesų deklaraciją (toliau – ir deklaracija).

2. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas deklaracijos pateikimas, be kita ko, yra nustatyti deklaracijos pateikimo terminai. Tačiau šiame straipsnyje nėra nustatyta, kada turi būti pateikiama asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracija: ar kai viešoji įstaiga ar asociacija pradeda dalyvauti tam tikrose procedūrose, susijusiose su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu, ar kai baigiamos procedūros ir iš minėtų biudžetų ir fondų paskiriamos lėšos, ar kai pradedama atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su šių lėšų panaudojimu, ir pan. Įstatymo 5 straipsnyje taip pat nėra nustatyta, kiek laiko trunka pareiga deklaruoti privačius interesus: iki procedūrų, susijusių su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu (pvz., viešųjų pirkimų procedūros), pabaigos, iki veiksmų, susijusių su šių lėšų panaudojimu (pvz., tam tikro projekto, kuriam skirtos lėšos), atlikimo pabaigos, visą laiką, jeigu viešoji įstaiga ar asociacija nuolat gauna tokių lėšų, ir pan.

2.2. Įstatymo 5 straipsnis skirtas deklaracijos pateikimo tvarkai reglamentuoti. Būtent šiame straipsnyje turėtų būti nustatyta ir asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijos pateikimo tvarka. Nenustačius šių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos, lieka neaiškūs deklaracijos pateikimo terminai ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukmė. Be to, Įstatyme įtvirtintos pareigos deklaruoti privačius interesus pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės taikymą, todėl, šiame įstatyme nenustačius tikslios deklaracijos pateikimo tvarkos, asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už tai, kas nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta.

Pareiškėjo manymu, Įstatymo 5 straipsnyje yra legislatyvinė omisija. Jo nuomone, Įstatymo 5 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, jame neįtvirtinus asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminų ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukmės, pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys vidinės teisės sistemos darnos ir teisinio aiškumo reikalavimai.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovų – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Prano Žukausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Įstatymo 2 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Išplėtus valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą, deklaracijos pateikimo tvarką nustatančios taisyklės keičiamos nebuvo. Nuo 2005 metų asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, galioja bendra visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems ir kitiems privačius interesus deklaruojantiems asmenims nustatyta taisyklė, kuri įpareigoja deklaraciją pateikti per 1 mėnesį (nuo 2016 m. sausio 1 d. – per 30 kalendorinių dienų) nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos. Asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, jeigu tenkinami du reikalavimai: 1) asmenys turi administravimo įgaliojimus; 2) viešoji įstaiga gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų. Taigi tam, kad viešosios įstaigos vadovas, kuris turi administravimo įgaliojimus pagal einamas pareigas, būtų laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, pakanka, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga bet kokia forma gautų bet kokios rūšies lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų.

Tais atvejais, kai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso įgijimo momentas sutampa su asmens priėmimo, paskyrimo ar išrinkimo į pareigas momentu, teisinis reguliavimas yra aiškus. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, neaiškumų pareiškėjui kelia tai, kad Įstatymo 5 straipsnyje nėra įtvirtinta specialių taisyklių, nustatančių deklaracijos pateikimo terminą, kai asmuo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą įgyja, t. y. jam atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus, vėliau nei jo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas momentas. Tačiau įvertinus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą matyti, kad pareigos pateikti deklaraciją atsiradimo momentas turėtų būti gana lengvai numanomas – jis sutampa su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu viešojoje įstaigoje, jos darbuotojui turint administravimo įgaliojimus. Taigi tai, kad ši speciali taisyklė eksplicitiškai nėra įtvirtinta Įstatymo 5 straipsnyje, negali būti laikoma legislatyvine omisija, nes, nors įstatymams ir keliami aiškumo ir sistemiškumo reikalavimai, įstatymų leidėjas negali numatyti ir įstatymuose sumodeliuoti visų įmanomų visuomeninių santykių situacijų. Pagal Konstituciją ar įstatymus tam tikroms institucijoms, įstaigoms ir teismams yra suteikti įgaliojimai aiškinti ir taikyti teisę.

3.2. Įstatymo 5 straipsnyje tiek, kiek jame nėra nustatyta pareigos deklaruoti privačius interesus trukmė, taip pat nėra legislatyvinės omisijos. Asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, deklaruojančio asmens statusą įgyja, kai viešosios įstaigos gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų. Tokios lėšos, kaip ir kitos juridinio asmens finansinės operacijos, įtraukiamos į finansinę atskaitomybę, o pareigos deklaruoti privačius interesus laikotarpis vienkartinio lėšų gavimo atveju gali būti siejamas su lėšas gavusio juridinio asmens finansiniais metais. Jeigu lėšos gaunamos vykdant projektą, pareigos deklaruoti privačius interesus laikotarpis gali būti siejamas su projekto trukme.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, kad Seime buvo svarstomas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektas, kuriame tikslinama ir pareigos pateikti deklaraciją atsiradimo taisyklė šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu.

III

Byloje gauta medžiaga

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta VTEK pirmininko Edmundo Sakalausko rašytinė nuomonė.

4.1. Šioje nuomonėje nurodyta, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, t. y. asmenimis, turinčiais pareigą pateikti deklaraciją, be kita ko, yra laikomi asmenys, kurie atitinka šiuos du kriterijus: pirma, dirba viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, kuri gauna finansavimą iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų; antra, turi administravimo įgaliojimus toje viešojoje įstaigoje ar asociacijoje. Taigi galimos dvi situacijos:

pirma, kai asmuo priimamas į pareigas, kurias eidamas turi administravimo įgaliojimus, o viešoji įstaiga ar asociacija jau yra lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavėja, asmuo pareigą pateikti deklaraciją turi įvykdyti per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo, paskyrimo ar išrinkimo į šias pareigas dienos;

antra, kai asmuo priimamas į pareigas, kurias eidamas turi administravimo įgaliojimus, o viešoji įstaiga ar asociacija lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gauna vėliau, t. y. po šio asmens priėmimo į atitinkamas pareigas dienos, pareigą pateikti deklaraciją šis asmuo turi įvykdyti per 30 kalendorinių dienų nuo lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimo dienos.

E. Sakalauskas atkreipė dėmesį į tai, kad VTEK praktikoje laikomasi pozicijos, jog lėšų gavimo diena yra laikoma sutarties (ar kito dokumento), pagal kurią viešajai įstaigai ar asociacijai skiriamas finansavimas, pasirašymo diena. Minėto dokumento pagrindu tarp valstybės (savivaldybės) institucijos, skiriančios finansavimą, ir viešosios įstaigos ar asociacijos atsiranda teisiniai santykiai, šalys įgyja atitinkamas teises ir pareigas, todėl jau iki faktinio lėšų pervedimo viešajai įstaigai ar asociacijai dienos gali susidaryti interesų konflikto situacijų.

4.2. VTEK pirmininko nuomone, deklaraciją teikiantis asmuo praranda pareigą deklaruoti privačius interesus, kai yra atleidžiamas iš pareigų (ar netenka administravimo įgaliojimų) arba kai viešoji įstaiga ar asociacija panaudoja visas iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžeto (fondų) gautas lėšas (arba baigiasi sutarties, pagal kurią buvo skirtos lėšos, galiojimas, arba pasibaigia pats projektas).

4.3. Taigi, pasak E. Sakalausko, Įstatymo 5 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas turi trūkumų, tačiau, sistemiškai vertinant šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, ginčijamas teisinis reguliavimas yra suprantamas, neprieštaringas, todėl minėtų teisės normų taikymas yra lengvai numanomas, o visos abejonės dėl Įstatymo 5 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo gali būti šalinamos per teismą, kadangi neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas.

IV

Byloje apklausti specialistai

5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui apklausti specialistai VTEK pirmininkas E. Sakalauskas, VTEK narys Virginijus Kanapinskas, VTEK Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė, šio skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė.

Specialistai pažymėjo, kad, taikant Įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, jie laikosi VTEK pirmininko E. Sakalausko rašytinėje nuomonėje išdėstytos pozicijos, atkreipė dėmesį ir į tai, kad yra tam tikras Įstatyme nustatyto reguliavimo neapibrėžtumas, nuo kada asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, įgyja deklaruojančio asmens statusą ir kada jį praranda.

Specialistai, be kita ko, nurodė, kad galbūt institucija, kuri skiria finansavimą, turėtų asmenį informuoti apie pareigą deklaruoti privačius interesus, bet tokios pareigos informuoti Įstatyme nėra nustatyta. Asmenys dažnai nežino, kad pagal Įstatymą jie yra prilyginti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir kad jiems nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus. Specialistai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta nepriklausomai nuo to, kokio dydžio Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų lėšų sumą gauna viešosios įstaigos ar asociacijos.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

6. Seimas 1997 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris Seimo 2000 m. vasario 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymu išdėstytas nauja redakcija. Įstatymas (2000 m. vasario 17 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (ar) papildomas, inter alia Seimo 2017 m. balandžio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymu.

7. Pagal Įstatymo (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 1 straipsnį „Įstatymo paskirtis ir uždaviniai“ šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

8. Pagal Įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalį asmenys, inter alia dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus, o šio įstatymo 4 straipsnio „Privačių interesų deklaracija“ 1 dalyje (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) nustatyta, be kita ko, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas deklaraciją.

Taigi pagal Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) asmenims, inter alia dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant deklaraciją.

9. Įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalyje (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvoka: jais laikytini valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

9.1. Taigi pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, laikomi inter alia asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, jeigu jie turi administravimo įgaliojimus, o viešoji įstaiga ar asociacija, kurioje jie dirba, gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų.

9.2. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su įtvirtintuoju Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) pažymėtina, kad pagal jį asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, laikomi dirbančiais valstybinėje tarnyboje ir turi pareigą deklaruoti privačius interesus, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami deklaraciją, jeigu jie turi administravimo įgaliojimus, o viešoji įstaiga ar asociacija, kurioje jie dirba, gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų.

Pažymėtina, kad šių asmenų pareiga deklaruoti privačius interesus yra susieta ne tik su pareigų, kurias vykdydami jie turi administravimo įgaliojimus, ėjimu, bet ir su tuo, kad viešoji įstaiga ar asociacija, kurioje jie dirba, yra Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų lėšų gavėja.

10. Pareiškėjo ginčijamame Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) „Deklaracijos pateikimas“ nustatyta:

1. Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).

2. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), pateikia deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

3. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos pateikia deklaraciją institucijos (juridinio asmens), kurioje dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui tos institucijos (juridinio asmens) nustatyta tvarka.

4. Viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.

5. Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos (juridinio asmens), kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens arba kito juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam atstovui, jeigu tai numato tos institucijos (juridinio asmens) veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.

6. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.“

10.1. Taigi Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1, 5, 6 dalyse yra nustatyta bendra deklaracijos pateikimo tvarka, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje (2017 m. balandžio 27 d. redakcija) nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka pateikti deklaraciją. Šis terminas skaičiuojamas nuo privačius interesus deklaruojančių asmenų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos.

Vadinasi, pagal Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1 dalyje nustatytą bendrą deklaracijos pateikimo tvarką pareiga pateikti deklaraciją yra susieta tik su asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas diena, t. y. ši pareiga nesiejama su jokiais kitais faktais ar aplinkybėmis.

10.2. Pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2017 m. balandžio 27 d. redakcija) taip pat yra nurodytos bendros deklaracijos pateikimo tvarkos išimtys:

bendra deklaracijos pateikimo tvarka netaikoma Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, t. y. kandidatams į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius; pagal Įstatymo 4 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalį kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka;

bendra deklaracijos pateikimo tvarka taip pat netaikoma Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytiems asmenims, t. y. asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje (2 dalis (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija)), asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą (3 dalis (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija)), viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (4 dalis (2017 m. balandžio 27 d. redakcija)).

Pagal Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje (2 dalis (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija)), taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (4 dalis (2017 m. balandžio 27 d. redakcija)) nustatytas kitoks deklaracijos pateikimo terminas, nei Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1 dalyje nustatytas bendras 30 kalendorinių dienų nuo asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos deklaracijos pateikimo terminas, o asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą (3 dalis (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija)), nustatyta kitokia deklaracijos pateikimo tvarka nei įtvirtintoji Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1, 5 dalyse.

10.3. Taigi pagal Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytiems asmenims yra nustatyta speciali deklaracijos pateikimo tvarka, o Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims tokia tvarka turi būti nustatyta atitinkamų rinkimų įstatymuose, tačiau specialios deklaravimo tvarkos nėra nustatyta asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, kurie pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis.

Pažymėtina, kad tokios specialios deklaravimo tvarkos asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, nėra nustatyta nei kitose Įstatymo nuostatose, nei kituose įstatymuose.

11. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Seimas 2019 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Įstatymą (2000 m. vasario 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir išdėstė jį nauja redakcija. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja (su tam tikra išimtimi) 2020 m. sausio 1 d.

11.1. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 1 straipsnį „Įstatymo paskirtis ir uždaviniai“ deklaruojančiais asmenimis inter alia laikomi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio „Deklaruojančių asmenų pareigos“ 2 dalį deklaruojantys asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 5 dalyje nustatyta:

5. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys:

1) valstybės politikai;

2) valstybės pareigūnai;

3) valstybės tarnautojai;

4) teisėjai;

5) žvalgybos pareigūnai;

6) profesinės karo tarnybos kariai;

7) valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;

8) viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;

9) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas);

10) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai;

11) kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“

11.2. Taigi pagal Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalį asmenims, kurie laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį privalančiais deklaruoti privačius interesus, nebepriskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

Kartu pažymėtina, kad pagal Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalies 11 punktą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, privalantiems deklaruoti privačius interesus, priskiriami visi asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, kurie nėra išvardyti kituose 2 straipsnio 5 dalies punktuose. Taigi tokiais asmenimis gali būti ir turintys viešojo administravimo įgaliojimus asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, nepriklausomai nuo to, ar jos gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų.

11.3. Pažymėtina, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) atitiktis Konstitucijai nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

II

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
5 straipsnio
atitikties Konstitucijai vertinimas

12. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Įstatymo 5 straipsnis (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminais ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukme.

13. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 5 straipsnyje yra legislatyvinė omisija. Jo nuomone, Įstatymo 5 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, jame neįtvirtinus asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminų ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukmės, pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys vidinės teisės sistemos darnos ir teisinio aiškumo reikalavimai.

14. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2011 m. birželio 9 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus ne tik konstatuoti, kad tiriamajame žemesnės galios teisės akte (jo dalyje) esama teisės spragos, inter alia legislatyvinės omisijos, bet ir savo nutarimu, priimtu konstitucinės justicijos byloje, pripažinti tokį teisinį reguliavimą prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas). Legislatyvinės omisijos par excellence aptikimas žemesnės galios teisės akte (jo dalyje) yra pakankamas pagrindas tą teisės aktą (jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2009 m. kovo 2 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai).

15. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek nurodyta, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

15.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2017 m. birželio 26 d. nutarimas); jo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai atsakingo valdymo ir kitų, ne mažiau reikšmingų, konstitucinių principų turinį (2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (inter alia 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).

15.2. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2018 m. kovo 8 d. nutarimas).

15.3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš įvairių Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, inter alia iš 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, kyla konstitucinis valstybės tarnybos skaidrumo principas; valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe; valstybės tarnybos skaidrumo principas aiškintinas atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, demokratijos, atsakingo valdymo principus, taip pat į konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, suponuojančią, be kita ko, jos, kaip sistemos, viešumą ir atvirumą (2008 m. sausio 22 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai); konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos atvirumas suponuoja ir valstybės tarnybos kaip sistemos viešumo reikalavimą (2004 m. gruodžio 13 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

15.4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo, viešumo principų, kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų inter alia užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas); valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu; valstybės tarnyboje viešasis interesas turi dominuoti privačių interesų atžvilgiu; valstybės tarnyboje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaroma prielaidų tokiems konfliktams kilti; valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).

16. Sprendžiant, ar Įstatymo 5 straipsnis (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinį atsakingo valdymo principą, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybės ir savivaldybių, taip pat kitų viešųjų reikalų tvarkymo skaidrumą ir viešumą, inter alia užkirsti kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui įgaliojimais tvarkant šiuos reikalus, gali nustatyti pareigą deklaruoti privačius interesus įvairiems asmenims, inter alia valstybės ir savivaldybių politikams, valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, valstybės tarnautojams, asmenims, pretenduojantiems į atitinkamas pareigas, kitiems asmenims, kurių veikla susijusi su viešojo intereso garantavimu, inter alia su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimu. Pažymėtina, kad tai darydamas įstatymų leidėjas turi laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris inter alia suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Pagal šį konstitucinį principą teisės normos turi būti nustatomos iš anksto (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai), turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai), įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas (inter alia 2011 m. gruodžio 22 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjui pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinį atsakingo valdymo principą, nustačius pareigą asmenims, inter alia valstybės ir savivaldybių politikams, valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, valstybės tarnautojams, asmenims, pretenduojantiems į atitinkamas pareigas, kitiems asmenims, kurių veikla susijusi su viešojo intereso garantavimu, inter alia su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimu, deklaruoti privačius interesus, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla pareiga nustatyti ir aiškią tokių interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.

16.1. Minėta, kad asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, pareiga deklaruoti privačius interesus yra susieta ne tik su pareigų, kurias vykdydami jie turi administravimo įgaliojimus, ėjimu, bet ir su tuo, kad viešoji įstaiga ar asociacija, kurioje jie dirba, yra Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų lėšų gavėja.

Minėta ir tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1 dalyje nustatytą bendrą deklaracijos pateikimo tvarką pareiga pateikti deklaraciją yra susieta tik su asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas diena, t. y. ši pareiga nesiejama su jokiais kitais faktais ar aplinkybėmis; nei Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais), nei kitose Įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta specialios deklaravimo tvarkos asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus.

Taigi, Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) nustačius pareigą asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus pateikiant deklaraciją, nei Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais), nei kuriose nors kitose Įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta šių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos.

16.2. Minėta ir tai, kad būtent Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1, 5, 6 dalyse yra nustatyta bendra deklaracijos pateikimo tvarka, kuri, kaip minėta, netaikoma Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat kad pagal Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytiems asmenims yra nustatyta speciali deklaracijos pateikimo tvarka. Taigi būtent Įstatymo 5 straipsnyje turi būti nustatyta ir asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijos pateikimo tvarka.

16.3. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nenustatęs asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos, nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios pareigos nustatyti aiškią tokių interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 5 straipsnis (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek jame nenustatyta asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnis (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija; TAR, 2015-12-29, Nr. 20871) (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais; TAR, 2017-05-08, Nr. 7785, identifikacinis kodas 2017-07785) tiek, kiek jame nenustatyta asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas