Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-14/2019

2019 m. lapkričio 20 d. Nr. KT49-A-S36/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-14/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnį pripažinti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nes BK 184 straipsnio turinys neužtikrina non bis in idem principo, paliekant neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas“.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje, o civilinio ieškovo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pakeitė šį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį: pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat pripažino civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas nuteistas, be kita ko, už juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurio su kitu juridiniu asmeniu sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, iššvaistymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimai).

5. Pareiškėjo prašymas ištirti BK 184 straipsnio atitiktį Konstitucijai grindžiamas tuo, kad, pareiškėjo nuomone, teismai, jam taikydami šiame BK straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą, pažeidė konstitucinį non bis in idem principą. Pareiškėjo teigimu, visi galimai pažeisti nukentėjusiųjų interesai jau apginti kitiems asmenims pritaikytomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis (grąžinant nekilnojamąjį turtą, dėl kurio iššvaistymo jis nuteistas), todėl taikant pareiškėjui baudžiamąją atsakomybę jis baudžiamas antrą kartą, o nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo ir laikinai ribojant nuosavybės teises į turtą – ir trečią kartą.

6. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, taikant teisę inter alia būtina paisyti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nebausti dukart už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (inter alia 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

7. Pareiškėjas kelia, kaip nurodyta jo prašyme, klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų (baudžiamosios ir civilinės) normas, o ne dėl BK 184 straipsnio, kaip savaime suponuojančio jame nurodyto nusikaltimo ir kitų teisės pažeidimų tapatumą, taigi sudarančio prielaidas asmenį antrą kartą bausti už tą pačią veiką, atitikties Konstitucijai. Pažymėtina ir tai, jog BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, todėl teismai turi paisyti šioje BK nuostatoje įtvirtinto non bis in idem principo taikydami ir BK 184 straipsnį. Taigi tai yra teisės taikymo klausimas.

8. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2001 m. balandžio 3 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. birželio 17 d. sprendimai).

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą
Nr. 1A-14/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas