Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo priėmimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-12/2019 PRIĖMIMO

2019 m. spalio 24 d. Nr. KT38-A-S27/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-12/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) buvo nustatyta:

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje 199 straipsnio 3 dalyje, iš kurių vienas labai sunkus, ir jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, 2019  m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pakeitė šį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir pareiškėjui paskyrė subendrintą galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo ir jo gynėjo kasacinius skundus ir grąžino šiuos skundus juos padavusiems asmenims.

Pareiškėjas trečią kartą teikdamas kasacinį skundą prašė ne tik pakeisti dėl jo priimtus Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bet ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 75 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Atsisakydamas priimti kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad tiek pagal pareiškėjo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį BK 75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas už labai sunkius nusikaltimus negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad skundo argumentai dėl BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant bausmės vykdymas gali būti atidėtas, yra susiję su baudžiamosios politikos aspektais, o ne su teisės taikymo aspektais šioje konkrečioje byloje.

4. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 18 d.

5. Pareiškėjas Konstituciniam Teismui taip pat pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, vykdymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

6. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jei jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

7. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

8. Kaip minėta, pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė už, be kita ko, labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje atsisakydamas priimti pareiškėjo kasacinį skundą pažymėjo, kad pagal BK 75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas už labai sunkius nusikaltimus negalimas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9. Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

9.1. Pareiškėjo teigimu, dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) įtvirtinto draudimo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, teismai, spręsdami dėl švelnesnės negu nurodytoji straipsnių sankcijose bausmės skyrimo, net neturėjo galimybės svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kaip galbūt labiausiai jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančio (geriausiai individualizuotos) bausmės varianto, nors jis atitiko vieną iš BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą (nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams).

9.2. Pareiškėjo nuomone, įstatymu išskyrus atskiras nusikaltimų rūšis, kurias padariusiems asmenims draudžiama atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra apribota teismo galimybė teisingai išnagrinėti bylą ir individualizuoti bausmę. Toks teisinis reguliavimas de facto verčia teismą ne skirti geriausiai teisingumo principą atitinkančią (geriausiai individualizuotą) bausmę, o rinktis iš mažiau teisingų bausmės variantų. Todėl, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį teismas net ir manydamas, kad konkrečiam asmeniui, padariusiam konkrečią nusikalstamą veiką, būtų teisinga paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, dėl įstatymo nuostatų to padaryti negali, yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisingą teismą, konstitucinis teisinės valstybės principas.

9.3. Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

10. Konstatuotina, kad prašymas ištirti, ar BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

11. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymą.

12. Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymo padavimas Konstituciniam Teismui, šio prašymo (jo dalies) priėmimas nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka nesustabdo teismo sprendimo vykdymo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, Konstitucinis Teismas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą išimtiniais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 dalį, spręsdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą klausimą, Konstitucinis Teismas priima motyvuotą sprendimą.

Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatyta bendra taisyklė, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymo priėmimas Konstituciniame Teisme nesustabdo teismo sprendimo vykdymo, o šiame Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra šios bendros taisyklės išimtis, kuri motyvuotu Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti taikoma tik tais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso.

13. Pažymėtina, jog prašymą sustabdyti teismo sprendimo vykdymą pareiškėjas grindžia tuo, kad vykdant teismo nuosprendį, kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė, būtų neatitaisomai pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

Pareiškėjas nurodo, kad jam vykdoma laisvės atėmimo bausmė yra paskirta galimai Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu, todėl yra reali tikimybė, kad pareiškėjo laisvė atimta pažeidžiant Konstituciją. Su Konstitucija nesuderinamas laivės atėmimas, pareiškėjo teigimu, vertintinas kaip žmogaus kankinimas ir jo orumo žeminimas. Be to, jam paskirtos bausmės vykdymas gali būti baigtas greičiau nei bus išspręstas klausimas dėl jos paskyrimo teisingumo ir teisėtumo, dėl to būtų paneigtas pareiškėjo interesas ginti savo teises ginčijant galimai neteisingai jam paskirtą bausmę. Pasak pareiškėjo, sustabdžius teismo nuosprendžio vykdymą, jokių reikšmingų pasekmių nekiltų, visi bausmės tikslai būtų pasiekti. Pareiškėjas nurodo, kad savo kaltę pripažino, jo buvimas laisvėje nekelia jokios grėsmės, nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė.

14. Sprendžiant dėl teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdymo sustabdymo pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog vykdoma įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas jo prašymas, nėra pagrindas pripažinti, kad vykdant tokį teismo nuosprendį būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės. Pažymėtina ir tai, kad jeigu esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms būtų stabdomas teismo nuosprendžių vykdymas, būtų ne tik paneigtas Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatytas teismo sprendimo vykdymo sustabdymo išimtinumas, bet ir sudarytos prielaidos kiekvieną kartą, priėmus Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą (su kuriuo kartu pateiktas atitinkamas prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą), nevykdyti įsiteisėjusių teismo nuosprendžių. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendime, įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) sustabdyti teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsniu, 28 straipsnio 1 dalimi, 671, 672 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-12/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą.

2. Netenkinti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, vykdymą.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas