Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-8/2019

2019 m. spalio 16 d. Nr. KT33-A-S22/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-8/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo „ištirti, ar „1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Aktui“.

2. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Taigi pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis tik tas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės galėjo būti pažeistos Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų pagrindu priimtu sprendimu; pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves.

4. Pareiškėja prašyme nurodo, kad kreipdamasi į Konstitucinį Teismą siekia apginti savo ir savo brolio konstitucines nuosavybės teises. Pareiškėja šių teisių pažeidimą sieja su Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu (toliau – ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimas). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šiuo sprendimu pareiškėjos broliui buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę išmokant kompensaciją pinigais, t. y. spręstas ne pareiškėjos, o jos brolio nuosavybės teisių klausimas; dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos tėvo žemę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Iš pareiškėjos prašymo nematyti, kad jos brolio atžvilgiu priimtu 2006 m. spalio 26 d. sprendimu buvo galimai pažeistos ir jos nuosavybės teisės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja prašyme nenurodo jokio kito sprendimo, kuriame taikant ginčijamus įstatymus būtų pažeistos jos nuosavybės teisės.

5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) ir 671 straipsnio 4 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) prašymą kito asmens vardu gali pateikti tik tinkamai įgaliotas atstovas. Nei pareiškėjos pateiktame prašyme, nei kartu su juo pateiktuose prieduose nėra duomenų, kad pareiškėjos brolis ją būtų įgaliojęs atstovauti jo interesams.

7. Paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (2019 m. spalio 10 d. sprendimai Nr. KT29-A-S18/2019 ir Nr. KT30-A-S19/2019).

Kaip minėta, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos tėvo žemę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį. Vadinasi, net jei pareiškėjos prašymas būtų paduotas asmens, pagal Konstituciją turinčio teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis būtų nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad pareiškėjos prašyme nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra priimta byloje, nesusijusioje su pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo taikymu, todėl nevertintina sprendžiant šio prašymo priėmimo klausimą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-8/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas