Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-6/2019

2019 m. spalio 10 d. Nr. KT29-A-S18/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-6/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas „ištirti:

1) ar tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnyje neįtvirtinta nuostata, jog baudžiamoji byla turi būti atnaujinama, jei byloje paaiškėja, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui;

2) ar tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso XXXIV skyriuje neįtvirtinta nuostata, kad baudžiamoji byla atnaujinama ir dėl netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui“.

2. Pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus atnaujinti jo baudžiamąsias bylas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo. Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties ir šią nutartį paliko galioti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo. Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties ir šią nutartį paliko galioti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 3 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d.

6.1. Pažymėtina ir tai, kad teisinio reguliavimo srityje galioja visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas lex retro non agit, t. y. teisės aktas galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais, tai svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (inter alia 1998 m. kovo 25 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas).

6.2. Vadinasi, pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį 2019 m. rugsėjo 1 d. asmenys įgijo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka, inter alia šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu terminu, t. y. nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, kurių atžvilgiu priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7. Kaip minėta, galutinės ir neskundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose pagal pareiškėjo skundus buvo priimtos ir įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d. ir 2018 m. birželio 13 d.

Kartu paminėtina, kad pareiškėjo prašyme nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis yra priimta byloje, nesusijusioje su pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo taikymu, todėl nevertintina sprendžiant pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-6/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas