Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik Lietuvos Respublikos piliečiams

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas

DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO TIK LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Šiaulių ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai, prašę ištirti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjai savo abejones grindė tuo, kad šiame įstatyme asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, nustačius sąlygą turėti Lietuvos Respublikos pilietybę nepagrįstai ribojama prigimtinė žmogaus teisė į nuosavybę, kad restitucija negali būti ribojama diskriminacinio pobūdžio teisės normomis.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies nuostata „Nuosavybės teisės į <...> nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams <...>“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat šio įstatymo 10 straipsnio (2004 m. spalio 12 d. redakcija) 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir tik jiems, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, neprieštarauja Konstitucijai.

Aiškindamas ginčijamo įstatymo 2 straipsnį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams (buvusiems savininkams ir kitiems pretendentams, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus). Asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkuriamos. Nutarime pabrėžta, kad pagal ginčijamą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams (buvusiems savininkams ir kitiems pretendentams, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus) nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos vienodai.

Nuo šios nuostatos neatsiejama ginčijama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės, jei jų prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki tam tikro termino, kurį teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių; asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nuosavybės teisės neatkuriamos, tokie asmenys neturi teisės iki minėto termino teikti prašymus atkurti nuosavybės teises, o teismas negali jiems atnaujinti šio termino.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; tokį pasirinkimą lėmė nuosavybės teisių atkūrimo mastas ir ribotos materialinės bei finansinės valstybės galimybės. Konstitucinė nuosavybės teisės apsaugos garantija – tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises. Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos. Nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, taip pat prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus. Pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą; nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas (inter alia nevienkartinis pratęsimas), gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas nėra (nebuvo) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pilietybe, jos įgijimu.