Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2018 m. spalio 19 d. Nr. 2B-56
Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-20/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1 dalis,

ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 17/2018.

1. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, „ar Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1–5 punktuose Seimo laikinajai tyrimo komisijai nustatyti uždaviniai, ta apimtimi, kuria Komisijai pavesta nustatyti galimai darytas neteisėtas įtakas ir (ar) neteisėtus poveikius šalies politiniams ir teisėkūros procesams, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, taip pat valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, bei bet kokios teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms“, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai.

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo visumos, ji prašo ištirti būtent Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XIII-1495) 4 straipsnio 1 dalies atitiktį nurodytiems Konstitucijos straipsniams.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl Seimo Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai.

3.1. Pareiškėja, remdamasi oficialiosios Seimo laikinųjų tyrimų komisijų konstitucinės doktrinos nuostatomis, pabrėžia, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybės institucijų įgaliojimus.

Tuo tarpu Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo (toliau – Komisija) suformuluotų uždavinių formuluotės, pasak pareiškėjos, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225, 226, 227, 228, 229 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Tai, pareiškėjos vertinimu, reiškia, kad Seimas Komisijai pavedė ištirti Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų 8 metų veiklos laikotarpį ir nustatyti galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Dėl to, pareiškėjos vertinimu, kyla abejonių, ar Komisijai nėra pavestos Seimo konstitucinei kompetencijai nepriklausančios ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teisingumo vykdymo funkcijos, taip sudarant prielaidas įsiterpti į kitų viešosios valdžios institucijų, kompetentingų kontrolės ir teisėsaugos institucijų įgaliojimus, šioms veikiant pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą kompetenciją.

3.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėja teisiškai nepagrindžia, kad Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, kuriuose nurodyta, kokius aspektus pavedama Komisijai tirti atliekant parlamentinį tyrimą, jai pavesta įgyvendinti ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teisingumo vykdymo funkcijas.

Pareiškėja šiame kontekste neatsižvelgia į tai, kad Konstitucinis Teismas, dar 2004 m. gegužės 13 d. nutarime vertindamas inter alia ir dabar galiojančio Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad šiame įstatyme (inter alia ir dabar galiojančiose jo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalies nuostatose) nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip užtikrinantis, jog Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikloje bus laikomasi inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad teisingumą vykdo tik teismai, 109 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, 109 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, 114 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Šiame kontekste neatsižvelgiama ir į tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Seimas nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas; todėl Seimo nuomonės, požiūrio į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą suformulavimas Seimo nutarime pagal Konstituciją negali būti aiškinamas kaip Seimo laikinosios tyrimo komisijos ištirtų veiksmų, priimtų sprendimų dėl klausimų, kuriuos jai buvo pavesta ištirti, taip pat jos išsiaiškintų kitų su tirtu klausimu susijusių aplinkybių teisinis kvalifikavimas; Seimas, nusprendęs pritarti ar nepritarti savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), ne priima kitoms valstybės institucijoms (įskaitant ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą, teismus) privalomą sprendimą dėl minėtų veiksmų, sprendimų, aplinkybių atitikties ar neatitikties teisės aktams, o tik suformuluoja savo požiūrį į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą; Seimo nutarimas, kuriame yra suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą, nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros, nei teismo (2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Taigi pareiškėja teisiškai nepagrindžia, kad, Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose pavedus Komisijai atlikti juose nurodytus uždavinius, yra kišamasi į ikiteisminį tyrimą atliekančių ir (ar) teisingumą vykdančių institucijų veiklą.

3.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašyme nėra pateikiama kitų argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo nurodytiems Konstitucijos straipsniams, taip pat nėra atskirai pateikiama argumentų dėl Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimo nurodytiems Konstitucijos straipsniams.

3.4. Vadinasi, pareiškėjos prašyme nėra pateikiama teisinių argumentų pagrįsti jos pozicijai, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai.

4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti Nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n a m a pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymo Nr. 1B-20/2018 dalis, kurioje prašoma ištirti, „ar Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1–5 punktuose Seimo laikinajai tyrimo komisijai nustatyti uždaviniai, ta apimtimi, kuria Komisijai pavesta nustatyti galimai darytas neteisėtas įtakas ir (ar) neteisėtus poveikius šalies politiniams ir teisėkūros procesams, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, taip pat valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, bei bet kokios teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas    Dainius Žalimas