Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1360 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO NR. IX-1215 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIII-1362 ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2018 m. spalio 5 d. Nr. KT19-S9/2018

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-18/2018.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Seimo narių grupės prašymas „ištirti, ar 2018 m. birželio 28 d. priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 9 punktu, prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui.

Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendime yra konstatavęs, kad prašymas Konstituciniam Teismui turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai.

2.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimai).

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

Reikalavimai prašymams ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį (aiškiai nurodyti teisinius motyvus) mutatis mutandis taikytini ir tais atvejais, kai ginčijama atitiktis Konstitucijai pagal teisės akto priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (inter alia 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

2.2. Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose įtvirtintas reikalavimas prašymą Konstituciniam Teismui suformuluoti aiškiai ir tiksliai suponuoja pareiškėjo pareigą tame prašyme nurodyti konkretų prašymą, t. y. nurodyti, kokios (-ių) konkrečios (-ių) ginčijamos (-ų) teisės akto nuostatos (-ų) (straipsnio, jo dalies, punkto) atitiktį kokioms konkrečioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (arba) principams) jis prašo ištirti; prašyme turi būti aiškiai išdėstyti ir teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvienos nurodytos konkrečios ginčijamos teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas negali pats suformuluoti pareiškėjo prašymo, jeigu iš jo visumos nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti teisės akto nuostata (straipsnis, jo dalis, punktas ar jų nuostata) yra ginčijama, jos atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma. Priešingu atveju (t. y. tuo atveju, jeigu ne pats pareiškėjas suformuluotų, o Konstitucinis Teismas imtųsi formuluoti jo prašymą) galėtų būti sudarytos prielaidos iškreipti pareiškėjo prašymo esmę, inter alia prielaidos ištirti atitiktį Konstitucijai teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos), kurios atitikties Konstitucijai tyrimo pareiškėjas nesiekė, taip pat prielaidos ištirti jos atitiktį ne toms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), ištirti atitiktį kurioms siekė pareiškėjas, ir kt.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, pareiškėjui prašymo Konstituciniam Teismui nesuformulavus aiškiai ir tiksliai, t. y. pareiškėjui nesuformulavus konkretaus prašymo, iš kurio būtų aišku, kokia konkreti teisės akto nuostata (straipsnis, jo dalis, punktas ar jų nuostata) yra ginčijama, jos atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma, jis laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodžius pozicijos dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai, t. y. pareiškėjui aiškiai neišdėsčius teisinių motyvų, pagrindžiančių jo abejonę dėl kiekvienos nurodytos konkrečios ginčijamos teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), toks prašymas laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų reikalavimų. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, toks prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 ir (ar) 9 punktų reikalavimų, Konstituciniame Teisme negalėtų būti priimamas ir turėtų būti grąžinamas pareiškėjui.

II

3. Kaip minėta, pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1362 atitiktį Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams.

4. Pažymėtina, kad pareiškėja Seimo narių grupė prašymą Konstituciniam Teismui formuluoja abstrakčiai, jo rezoliucinėje dalyje nenurodo konkrečių ginčijamų įstatymų nuostatų, kurių atitiktį Konstitucijai prašo ištirti, neatskleidžia, kiek ją ištirti prašo. Taip pat ir iš pareiškėjos prašymo visumos nėra aišku, kiek ir kokių konkrečių Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1362 nuostatų (straipsnių, jų dalių, punktų ar jų nuostatų), išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnį, atitiktį Konstitucijai ir kokia apimtimi ji ginčija.

Kaip minėta, Konstitucinis Teismas negali pats suformuluoti pareiškėjo prašymo, jeigu iš jo visumos nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti teisės akto nuostata (straipsnis, jo dalis, punktas ar jų nuostata) yra ginčijama, jos atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma; priešingu atveju (t. y. tuo atveju, jeigu ne pats pareiškėjas suformuluotų, o Konstitucinis Teismas imtųsi formuluoti jo prašymą) galėtų būti sudarytos prielaidos iškreipti pareiškėjo prašymo esmę, inter alia prielaidos ištirti atitiktį Konstitucijai teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos), kurios atitikties Konstitucijai tyrimo pareiškėjas nesiekė, taip pat prielaidos ištirti jos atitiktį ne toms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), ištirti atitiktį kurioms siekė pareiškėjas, ir kt.

Kadangi pareiškėja nesuformulavo konkretaus prašymo dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1362, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnį, atitikties Konstitucijai, jos prašymas, išskyrus jo dalį dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio atitikties Konstitucijai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimų.

5. Be to, pareiškėjos prašyme pateikiami argumentai dėl ginčijamų įstatymų prieštaravimo nurodytiems Konstitucijos straipsniams iš esmės yra abstraktūs, nėra aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjos abejonę dėl ginčijamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

5.1.1. Pareiškėja, grįsdama poziciją, kad, ginčijamais teisės aktais atlikus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus, pažeidžiami II pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, iš esmės remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl į specialius pensijų fondus pervedamos senatvės pensijai ar jos daliai kaupti lėšų dalies sumažinimo valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.

Pareiškėja šiame kontekste neatsižvelgia į tai, kad, kaip matyti iš ginčijamų teisės aktų travaux préparatoires, šie teisės aktai priimti siekiant ne nustatyti priemones, taikytinas dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, o pertvarkyti esamą pensijų sistemą, įvertinus veikiančio pensijų kaupimo modelio trūkumus ir atsižvelgus į šalyje susiklosčiusią demografinę padėtį.

Pažymėtina, kad pareiškėja nevertino ginčijamo įstatymo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų dėl įstatymų leidėjo teisės pasirinkti ir (ar) pertvarkyti pensijų sistemą kontekste. Paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, pensinio aprūpinimo srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą; pensijų sistema gali būti pertvarkoma, tačiau tik įstatymu, tik laiduojant Konstitucijoje numatytas senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat paisant valstybės prisiimtų Konstitucijai neprieštaraujančių įsipareigojimų mokėti atitinkamas pinigines išmokas asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytus reikalavimus; jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas (inter alia 2007 m. lapkričio 22 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

5.1.2. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo argumentų visumos matyti, jog pareiškėja iš esmės abejoja, ar šiuo atveju įstatymų leidėjas apskritai galėjo pertvarkyti pensijų sistemos modelį, t. y. abejoja ginčijamais teisės aktais jų tikslingumo aspektu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas (Nr. KT24-S13/2016)). Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, kad ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė politika pagrįstumo ir tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

5.1.3. Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad, ginčijamais įstatymais suteikus įgaliojimus teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą tik vienam subjektui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atitinkama rinka būtų monopolizuota, kartu būtų ribojama konkurencija.

Tačiau pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad, kaip minėta, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, pensinio aprūpinimo srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo, įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę priedermę laiduoti asmens teisę į senatvės pensiją, gali nustatyti, jog senatvės pensija ar jos dalis kaupiama specialiuose valstybinių ar privačių ūkio subjektų administruojamuose pensijų fonduose; tokiu atveju iš Konstitucijos 46, 52 straipsniuose įtvirtintų imperatyvų jam kyla pareiga reguliuoti šių subjektų ūkinę veiklą taip, kad būtų derinami asmens (ūkinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesai.

Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme nepaaiškina, kodėl, atsižvelgiant į pensinio aprūpinimo santykių ir pensijų anuitetų mokėjimo rinkos specifiką, asmens (ūkinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesai negali būti derinami nustatant, kad pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

5.1.4. Paminėtina ir tai, kad prašyme taip pat nurodoma, jog „naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ilgojoje perspektyvoje ir pažeidžianti solidarumo principą“.

Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad ginčijamas teisinis reguliavimas nurodytu aspektu galimai prieštarauja Konstitucijai.

5.1.5. Pažymėtina ir tai, kad, prašyme nurodant, jog turėjo būti nustatytas ilgesnis laikotarpis nuo ginčijamų įstatymų oficialaus paskelbimo iki jų įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti iš jų kylančius reikalavimus, remiantis Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijos nuomone teigiama, jog šiuo atveju būtinas 12 mėnesių terminas tam, kad rinkos dalyviai galėtų pasirengti įgyvendinti iš ginčijamų teisės aktų kylančius reikalavimus; papildomai pareiškėja neargumentuoja šios pozicijos.

Šiame kontekste paminėtina, kad prašyme nurodytu aspektu turi būti pateikti konkretūs argumentai, įrodantys, jog tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų tinkamai pasirengti įgyvendinti iš ginčijamų teisės aktų kylančius reikalavimus, buvo būtinas ilgesnis terminas nei nustatytasis (ginčijami teisės aktai priimti 2018 m. birželio 28 d., jų įsigaliojimą (išskyrus kai kurias išimtis) atidėjus iki 2019 m. sausio 1 d., o kai kurių nuostatų – iki 2020 m. sausio 1 d., taip pat nustačius, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pensijų išmokų rūšys nustatomos ir pensijų išmokos mokamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 31 d. (pagal Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 3 straipsnį)). Pažymėtina, kad pozicija dėl būtinybės nustatyti ilgesnį laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios) negali būti grindžiama išimtinai vien pensijų kaupimo bendroves vienijančio subjekto nuomone dėl pasirengimui įgyvendinti iš ginčijamų teisės aktų kylančius reikalavimus suinteresuotiems asmenims būtino laikotarpio.

5.2. Kaip minėta, prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodžius pozicijos dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai, t. y. pareiškėjui aiškiai neišdėsčius teisinių motyvų, pagrindžiančių jo abejonę dėl kiekvienos nurodytos konkrečios ginčijamos teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), toks prašymas laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų reikalavimų.

6. Kaip minėta, iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad ji abejoja Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio atitiktimi Konstitucijai.

Įvertinus pareiškėjos prašymo visumą matyti, kad pareiškėja iš tikrųjų abejoja Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1360 patvirtinto Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies atitiktimi Konstitucijai.

Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.“

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo argumentų visumos, ji abejoja ne viso nurodyto Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, o tik tų jos nuostatų, kuriomis sudarytos prielaidos į pensijų kaupimą įtraukti tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis. Taigi ji abejoja Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitiktimi Konstitucijai.

6.1. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma asmenų (vartotojų), kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Kaip matyti iš prašymo argumentų visumos, pareiškėjos nuomone, ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, kad pagal juose įtvirtintą teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik nustatyta tvarka atsisakę jame dalyvauti, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą, vadinasi, taip jų atžvilgiu ribojama sutarčių laisvė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji apima inter alia teisę laisvai sudarinėti sutartis.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį valstybė turi pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti įvairias vartotojų interesų gynimo priemones, valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimų. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia nurodytas Konstitucijos nuostatas, yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas tam tikros ūkio srities, kurioje įtvirtinama kurių nors ūkio subjektų specifinė teisinė padėtis, santykius ir nustatydamas kitais įstatymais nustatyto šių santykių reguliavimo išimtis, privalo nustatyti ir papildomas teisines priemones, kurios užtikrintų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (inter alia 2003 m. kovo 17 d. nutarimas).

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjos prašyme pateiktų argumentų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja pateikia teisinius argumentus, pagrindžiančius jos poziciją dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 5 dalims.

6.2. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų, taip diskriminuojant asmenis dėl amžiaus. Tokiu atveju, pasak pareiškėjos, nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vieninteliu argumentu lieka asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip, pareiškėjos teigimu, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

Pagal Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; pagal šio straipsnio 2 dalį žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojamus reikalavimus su pensiniu aprūpinimu susijusių klausimų reguliavimui, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas, be kita ko, konstitucinio visų asmenų lygybės principo, draudžiančio diskriminaciją ir privilegijas, įpareigojančio vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžiančio iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai, tačiau nepaneigiančio to, kad įstatymu tam tikroms asmenų kategorijoms, kurių padėtis skiriasi, gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas.

Taigi pareiškėja pateikia teisinius argumentus dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

6.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad asmenų iki 40 metų įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą galimai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad ginčijamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

6.4. Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėja pateikia teisinius motyvus savo pozicijai dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims pagrįsti, tačiau ji nepateikia teisinių argumentų dėl šio teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

7. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ir įvertinus prašymo visumą konstatuotina, kad jame suformuluotas atitinkamas prašymas Konstituciniam Teismui ir pateikti teisiniai argumentai, kuriais grindžiama pareiškėjos pozicija dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims.

Ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina ir tai, kad:

pareiškėjos prašyme Konstituciniam Teismui nepateikti teisiniai argumentai pagrįsti jos pozicijai dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitikties konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, tad ši pareiškėjos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų;

­– pareiškėjos prašyme nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1362 atitikties Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams kitais aspektais (išskyrus dėl nurodytos Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai), t. y. nėra nurodyta, kokie konkretūs šių įstatymų straipsniai, jų dalys, punktai ar jų nuostatos yra ginčijami, jų atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma, taip pat nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pareiškėjos pozicija šiuo požiūriu, t. y. nėra aiškiai išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jos abejonę dėl konkrečių įstatymų straipsnių, jų dalių, punktų ar jų nuostatų atitikties konkrečioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), tad šiuo aspektu pareiškėjos prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktų reikalavimų.

Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei šias prašymo dalis. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį šios prašymo dalys yra grąžinamos pareiškėjui.

9. Pažymėtina, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1, 2 dalimis, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktais, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-18/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“.

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei likusią dalį prašymo Nr. 1B-18/2018 „ištirti, ar 2018 m. birželio 28 d. priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai    Elvyra Baltutytė
                                                            Gintaras Goda
                                                            Vytautas Greičius
                                                            Danutė Jočienė
                                                            Gediminas Mesonis
                                                            Vytas Milius
                                                            Janina Stripeikienė
                                                            Dainius Žalimas