Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada

Dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Seimas, pateikęs paklausimą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario A. Sacharuko veiksmai:

– naudojimasis Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį 11 kartų;

– išsakymas viešojoje erdvėje teiginių, kuriais pateiktos tikrovės neatitinkančios balsavimo už Seimo narį L. Karalių aplinkybės.

Seimas taip pat prašė pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario L. Karaliaus veiksmai:

– išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 d. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, 2010 m. sausio 15, 20 d. vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose;

– kuriais jis, išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais dangstydamas savo nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, tyčia melavo Seimui;

– Seimo nario pažymėjimo palikimas ir nedėjimas pastangų jį surasti, dėl kurių susidarė sąlygos šiuo Seimo nario pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui;

– jam išduoto diplomatinio paso naudojimas asmeninės užsienio kelionės metu.

Konstitucinio Teismo išvadoje pažymėta, kad Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus; prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei; Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja Konstitucija; demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise.

Pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas. Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą. Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose. Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus.

Šioje konstitucinės justicijos byloje nustatyta, kad Seimo narys A. Sacharukas Seimo 2010 m. sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose naudojosi Seimo nario L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir daug kartų (8 kartus) sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus. Atlikdamas šiuos veiksmus Seimo narys A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L. Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Seimo narys A. Sacharukas, Seimo plenariniuose posėdžiuose balsuodamas už Seimo narį L. Karalių, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Seimo nario A. Sacharuko veiksmai – naudojimasis Seimo nario L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį 8 kartus prieštarauja Konstitucijai; šiais veiksmais Seimo narys A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Byloje taip pat nustatyta, kad Seimo narys L. Karalius:

– išvykdamas į kelionę po Azijos valstybes žinojo, kad Seimo III (rudens) sesija yra pratęsta iki 2010 m. sausio 21 d., tačiau neprašė Seimo valdybos pritarimo išvykimui ir apie išvykimą nepranešė Seimo posėdžio sekretoriatui;

– pratęstos Seimo III (rudens) sesijos metu ilgą laiką po Azijos valstybes keliavo asmeniniais tikslais, pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį turėdamas teisę grįžti į Lietuvą 2010 m. sausio 13 d. ir turėti galimybę dalyvauti 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, be svarbių ir pateisinamų priežasčių šia teise nepasinaudojo;

– neišnaudojo nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. sausio 20 d. buvusių galimybių susisiekti su Seimu ir Seimo posėdžių sekretoriatui pranešti, kad nedalyvaus 2010 m. sausio mėn. vyksiančiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose;

– savo nedalyvavimą 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose aiškino priežastimis, kurios šioje byloje paneigtos surinktais ir Konstitucinio Teismo įvertintais įrodymais; taigi Seimo nario L. Karaliaus paaiškinimai dėl minėto nedalyvavimo Seimo plenariniuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose nėra nuoseklūs ir nuoširdūs.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimo narys L. Karalius savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Seimo nario L. Karaliaus veiksmai – išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 d. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, 2010 m. sausio 15, 20 d. vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, prieštarauja Konstitucijai; šiais veiksmais Seimo narys L. Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo nario L. Karaliaus veiksmas – jam išduoto diplomatinio paso naudojimas asmeninės užsienio kelionės metu, Konstitucinio Teismo vertinimu, Konstitucijai neprieštarauja. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio reguliavimo, kuriuo būtų draudžiama asmeniui, inter alia Seimo nariui, kuriam išduotas diplomatinis pasas, šį diplomatinį pasą naudoti kaip asmens dokumentą asmeninėje užsienio kelionėje.

Bylos dalis dėl kitų Seimo paklausimuose nurodytų A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmų Konstitucinis Teismas nutraukė.