Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl asmeniui skirto valstybinio apdovanojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimas

DĖL ASMENIUI SKIRTO VALSTYBINIO APDOVANOJIMO

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ (toliau – Dekretas) 1 straipsnio ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), atitiktį Konstitucijai ir Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui.

Pareiškėjo nuomone, asmuo buvo apdovanotas nesant duomenų apie jo nuopelnus Lietuvos valstybei, nesilaikant įstatyme nustatytos pristatymo apdovanoti tvarkos, taip pat ordino pavadinimas ir jo laipsnis nurodyti ne tokie, kokie buvo nustatyti tuo metu galiojusiame Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, bet tokie, kokie nustatyti naujame, tuo metu Seimo dar nepriimtame, Valstybės apdovanojimų įstatyme.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme įtvirtinti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimai, susiję su asmenų, inter alia užsienio valstybės piliečių, apdovanojimu Lietuvos valstybės ordinais, tarp jų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, išliko nepakitę visą šio įstatymo galiojimo laiką, t. y. iki įsigaliojo Seimo 2002 m. birželio 18 d. priimtas Valstybės apdovanojimų įstatymas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojus Konstitucijai įstatymų leidėjui atsirado pareiga užtikrinti, kad su valstybiniais apdovanojimais susiję santykiai būtų reguliuojami taip, kaip reikalaujama pagal Konstituciją.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 13 straipsnio nuostata „Tarybos nuomonė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo“, 20 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybės ordinais <...> apdovanoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas“, 23 straipsnio nuostata „Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius“ ta apimtimi, kuria šiose nuostatose buvo nustatyti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įgaliojimai valstybės apdovanojimų srityje, taip pat šio įstatymo 84 straipsnio nuostata „Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino tarybą sudaro pirmininkas ir 5 nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko skiriami trejiems metams iš Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierių“ ta apimtimi, kuria buvo nustatyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimai valstybės apdovanojimų srityje, prieštaravo Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus, 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Priešingu atveju būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchijos samprata, Konstitucijos viršenybės principas, būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas netyrė Dekreto 1 straipsnio nurodyta apimtimi atitikties Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 1 straipsnio, 21 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio nuostatoms, kurios neatskiriamai susijusios su šio įstatymo 13, 20, 23, 84 straipsnių nuostatomis, ir bylos dalį nutraukė.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas gali steigti valstybinius apdovanojimus išleisdamas įstatymą, t. y. juo nustatydamas inter alia valstybės apdovanojimų sistemą, rūšis, apdovanojimų ženklų aprašus, skyrimo pagrindus.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Dekreto išleidimo dieną galiojo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas. Šio įstatymo 4, 81 straipsnių nuostatose buvo nustatyti valstybiniai apdovanojimai, inter alia penkių laipsnių Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas, jo garbės ženklo (kryžiaus) aprašas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi neatitiko Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, inter alia jo 4 ir 81 straipsniuose, įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius nebuvo numatytas. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 4 ir 81 straipsniams.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Vadinasi, Respublikos Prezidentas negali pažeisti Konstitucijos ir įstatymų. Nutarime taip pat pažymėta, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkte įtvirtintą įgaliojimą skirti valstybinius apdovanojimus ir dėl to išleisdamas dekretą, yra saistomas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo skirti tik tokius valstybinius apdovanojimus, kurie yra nustatyti įstatyme. Konstatavęs, kad Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, konstituciniam teisinės valstybės principui.