Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl karių ir pareigūnų atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus ribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas

DĖL KARIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ (PAREIGŪNŲ) ATSAKOMYBĖS UŽ ADMINISTRACINIUS TEISĖS PAŽEIDIMUS RIBOJIMO

Santrauka

Bylą inicijavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, prašęs ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutą ir administracinėn atsakomybėn bendra tvarka traukiami tik už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad valstybė turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią administraciniams teisės pažeidimams, ribojančių bei mažinančių jų paplitimą. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas, skiriamos bausmės adekvatumas padarytam pažeidimui. Todėl imuniteto nuo administracinės atsakomybės nustatymas turėtų būti įtvirtintas tik kaip aiškiai reglamentuota bendros taisyklės, kad kiekvienas asmuo turi atsakyti už padarytą teisės pažeidimą, išimtis. Įstatymo nustatytas imunitetas ir jo apimtis turėtų būti konstituciškai pagrįsti, proporcingi imuniteto nustatymu siekiamiems tikslams, t. y. jis turėtų būti tik tokios apimties, kuri, atsižvelgiant į atitinkamo asmens statusą, vaidmenį valstybės gyvenime, vykdomas funkcijas, atliekamas pareigas ir kitas reikšmingas aplinkybes, būtina ir reikalinga jo pareigų tinkamam atlikimui užtikrinti, išlaikant teisingą įvairių konstitucinių vertybių – atsakomybės neišvengiamumo, bausmės adekvatumo ir būtinybės užtikrinti tinkamą asmens pareigų vykdymą – pusiausvyrą. Pareiškėjas abejojo, ar policijos pareigūnų vykdomos pareigos yra tiek reikšmingesnės, palyginti su teisėjų, Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, kuriems netaikomas imunitetas nuo administracinės atsakomybės, išskyrus atvejus, kai tai susiję su jų laisvės suvaržymu, vykdomomis funkcijomis, kad būtų pateisinamas administracinės atsakomybės taikymas jiems tik tam tikrais atvejais. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnams administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma taip, kaip paprastiems piliečiams. Ginčijamas teisinis reguliavimas nėra grindžiamas juo reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ATPK 15 straipsnyje buvęs nustatytas reguliavimas buvo vientisas, visos trys šio straipsnio dalys buvo neatsiejamos viena nuo kitos. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas tyrė, ar Konstitucijai neprieštaravo ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus.

Konstitucinis Teismas, ATPK 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškindamas kartu su kitų įstatymų, nustatančių karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę, nuostatomis, pažymėjo, kad juo buvo sudarytos prielaidos kariams ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams), padariusiems kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus (neišvardytus ATPK 15  straipsnio 1 dalyje), išvengti administracinės atsakomybės, nes už šių pažeidimų padarymą jie turėjo atsakyti pagal drausmės arba tarnybos statutus, t. y. turėjo būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tarnybinė atsakomybė negali būti vertinama kaip pakeičianti administracinę atsakomybę; patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti traktuojamas kaip patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Pagal teisinį reguliavimą, nustatytą ATPK 15 straipsnyje, asmens tarnyba tam tikroje institucijoje, inter alia policijoje, lėmė tai, kad joje tarnaujantys asmenys už kai kurių administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiami ne administracinėn, bet tarnybinėn atsakomybėn, o tai reiškia, kad tokiu reguliavimu šiems asmenims buvo suteikta tam tikra privilegija – galimybė išvengti administracinės atsakomybės už tam tikrų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą, inter alia nustatydamas tam tikrų subjektų administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą ribojimus, turi paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių imperatyvų, kad teisinė atsakomybė už tokius pačius administracinius teisės pažeidimus įstatymu turi būti nustatyta ir taikoma visiems asmenims, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis. Pagal Konstituciją tik Respublikos Prezidentas turi imunitetą ne tik nuo baudžiamosios, bet ir nuo administracinės atsakomybės. Dalinį imunitetą nuo tam tikrų administracinio poveikio priemonių taip pat turi Seimo nariai, ministrai, teisėjai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jokie kiti asmenys, inter alia kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai), pagal Konstituciją jokio imuniteto nuo administracinės atsakomybės neturi.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.