Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl AB "Lietuvos dujos" 34 proc. akcijų paketo privatizavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarimas

DĖL AB „LIETUVOS DUJOS“ 34 PROCENTŲ AKCIJŲ PAKETO PRIVATIZAVIMO TEISĖTUMO

Santrauka

Bylą inicijavo Seimo narių grupė ir Seimas, prašę ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ (toliau – Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 22) 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ (toliau – Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 292) ta apimtimi, kuria Vyriausybė, pasak pareiškėjų, pritarė AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis) projekto 9.1 punkto ir šios sutarties H priedo projekto nuostatoms ir prisiėmė įsipareigojimus nereguliuoti gamtinių dujų kainų bei atlyginti nuostolius, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 3, 5 dalims, 128 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjų prašymai buvo grindžiami tuo, kad Vyriausybė ginčijamų nutarimų nuostatomis tiek, kiek jomis pritarta Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties H priedo įsipareigojimams nereguliuoti gamtinių dujų kainų ir suteikti įgaliojimai tokius įsipareigojimus prisiimti, ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ši tarnauja ne bendrai tautos gerovei ir vartotojų teisės neginamos, o tik saugomi AAB „Gazprom“ interesai. Už Vyriausybės prisiimto įsipareigojimo nereguliuoti gamtinių dujų kainų nevykdymą numatyta prievolė atlyginti nuostolius AAB „Gazprom“ apriboja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 5 dalių įgyvendinimą, nes teisinis reguliavimas, skirtas bendrai tautos gerovei ir vartotojų teisėms apsaugoti (dujų kainų reguliavimas), ekonominiu aspektu tampa nepalankus kaip galintis sudaryti sąlygas Lietuvos valstybei taikyti finansines sankcijas. Kartu pažeidžiamas ir principas, kad valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms.

Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 9.1 punkto įsipareigojimą atlyginti AAB „Gazprom“ iki 100 mln. litų dydžio nuostolius, jeigu dujų kainos būtų pradėtos reguliuoti nesilaikant Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties H priede numatyto įsipareigojimo, pasak pareiškėjų, galima laikyti valstybės esminiu turtiniu įsipareigojimu. Pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį sprendimus dėl tokių valstybės įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Taigi ginčijamų Vyriausybės nutarimų nuostatos, pareiškėjų nuomone, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 1 daliai, valdžių padalijimo principui ir principui, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

Pareiškėjų nuomone, ginčijamų Vyriausybės nutarimų nuostatos Konstitucijai prieštarauja ir tuo aspektu, kad buvo pažeistas viešumo principas, nes valstybinės paskolos ir kitų valstybės esminių turtinių įsipareigojimų svarstymas Seime suponuoja viešą diskusiją. Pareiškėjai teigia, kad ginčijamais Vyriausybės nutarimais buvo pritarta visuomenei nežinomo turinio sutartims, kuriomis yra prisiimti valstybės esminiai turtiniai įsipareigojimai ir nustatyti konstitucinių nuostatų įgyvendinimo suvaržymai.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų prašomi tirti Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektai nėra šioje byloje ginčijamų Vyriausybės nutarimų sudedamosios dalys, nėra teisės aktai, taigi nėra ir Konstitucinio Teismo tyrimo dalykas, pagal pareiškėjų prašymus tyrė, ar Konstitucijai neprieštarauja:

– Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria Vyriausybė pritarė AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pardavimui AAB „Gazprom“ ir įgaliojo valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinį direktorių Vyriausybės vardu pasirašyti Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei jos priedus;

– Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 292.

Konstitucinis Teismas, siekdamas nustatyti, ar Vyriausybė, savo 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 22 pritardama minėtiems projektams, neveikė ultra vires, tyrė, ar Vyriausybė turėjo įgaliojimus priimti sprendimus dėl AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų privatizavimo ir pritarti Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei jos priedų projektams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal įstatymuose ir kituose Seimo aktuose (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ reorganizavimo įstatyme, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarime Nr. IX-1130 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“) nustatytą teisinį reguliavimą Vyriausybė tokius įgaliojimus turėjo. Taip pat buvo konstatuota, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą pritarti Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektams, įgyvendino įstatymų ir atitinkamų Seimo nutarimų nuostatas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas buvo priėmęs sprendimą dėl privatizuotinų gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių privatizavimo ir pagal įstatymuose bei kituose Seimo aktuose nustatytą teisinį reguliavimą Vyriausybė turėjo įgaliojimus spręsti dėl AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo. Nutarime pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 1, 2 punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima turtinį įsipareigojimą. Pareiškėjų teigimu, valstybės esminis turtinis įsipareigojimas nustatytas Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekte, tačiau jis nėra Konstitucinio Teismo tyrimo dalykas.

Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 1, 2 punktuose nėra ir nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų. Vyriausybė, pritardama akcijų pardavimui ir įgaliodama Valstybės turto fondo generalinį direktorių Vyriausybės vardu pasirašyti Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei jos priedus, kartu įpareigojo Valstybės turto fondą iki nuosavybės teisių į akcijas perdavimo pateikti Vyriausybei pritarti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp AB „Lietuvos dujos“ ir AAB „Gazprom“ projektą bei nustatė svarbiausias šios sutarties sąlygas: AAB „Gazprom“ turėjo įsipareigoti gamtines dujas tiekti tokiais kiekiais, kad būtų tenkinama ne mažiau kaip 70 procentų bendro Lietuvos Respublikos vartotojų poreikio; gamtinių dujų kaina turėjo būti nustatoma pagal formulę, nurodytą galiojančioje dujų tiekimo sutartyje, o ši formulė galėjo būti keičiama sutarties šalių susitarimu atsižvelgiant į alternatyvaus kuro kainų dinamiką Lietuvos Respublikoje; dujos turėjo būti tiekiamos nuo artimiausio po šios sutarties sudarymo pusmečio pradžios. Toks teisinis reguliavimas atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus; juo Vyriausybė siekė užtikrinti, kad gamtinės dujos Lietuvai būtų tiekiamos ilgą laiką ir kad jų kaina būtų nustatyta atsižvelgiant į alternatyvaus kuro kainas. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjų ginčijamame Vyriausybės nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisoma konstitucinio imperatyvo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, buvo sudarytos prielaidos pažeisti vartotojų interesus.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės pritarimas atitinkamam sutarties projektui vertintinas tik kaip leidimas sudaryti sandorį (kurio sąlygos, kaip komercinėje praktikoje įprasta, tokiais atvejais nėra viešinamos), o ne jo sudarymas; toks sutarties projektas netraktuotinas kaip kokį nors teisinį reguliavimą įtvirtinanti šio teisės akto dalis, kuri galėtų turėti tokią pat teisinę galią, kaip ir kitos šio Vyriausybės nutarimo dalys; toks sutarties projektas apskritai nėra teisės aktas. Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 22 buvo oficialiai paskelbtas, o sutarties ir jos priedų projektai, kuriems Vyriausybė pritarė minėtu nutarimu, oficialiai nebuvo paskelbti. AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų paketo privatizavimo programoje buvo numatyta parduoti jį viešo konkurso būdu gamtinių dujų tiekėjams. Šioje programoje buvo numatyti potencialiems pirkėjams taikomi kvalifikaciniai kriterijai ir sąlygos, taip pat privatizavimo sąlygos. Privatizavimo programa buvo vieša, paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje (2002 m., Nr. 7). Vyriausybė, ginčijamu nutarimu pritardama Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektams, kartu įpareigojo Valstybės turto fondą iki nuosavybės teisių į akcijas perdavimo pateikti Vyriausybei pritarti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp AB „Lietuvos dujos“ ir AAB „Gazprom“ projektą bei nustatė svarbiausias šios sutarties sąlygas. Taigi nors Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektai, kuriems Vyriausybė pritarė 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 1 punktu, oficialiai nebuvo paskelbti, tam tikra dalis šios sutarties sąlygų buvo žinomos iš šio ir kitų paskelbtų teisės aktų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 1, 2 punktai nurodyta apimtimi Konstitucijai neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šio nutarimo 3, 4 punktuose, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė priėmė savo 2004 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 292, nustatytas teisinis reguliavimas taip pat atitiko įstatymų reikalavimus, nes Vyriausybei buvo suteikta teisė nustatyti papildomus, palyginti su nustatytaisiais Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, atskirų objektų privatizavimo programų sudarymo reikalavimus, teisė nustatyti įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, parengimo privatizuoti specifines sąlygas. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad įstatymų nustatytus reikalavimus atitiko ir teisinis reguliavimas, nustatytas Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 292. Konstitucinis Teismas pripažino, kad šis Vyriausybės nutarimas Konstitucijai neprieštarauja.