Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas

DĖL TRANSPORTO PRIEMONĖS PRIVERSTINIO NUVEŽIMO IR SAUGOJIMO IŠLAIDŲ ATLYGINIMO

Santrauka

Šioje byloje Konstitucinis Teismas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą tyrė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos turi būti atlygintos iki jos paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės, atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad šia nuostata sudarytos sąlygos neterminuotai negrąžinti savininkui automobilio, taip sukuriant vis didėjančią asmens prievolę pasaugos paslaugų teikėjui; verslo subjektų interesas gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas negali būti ginamas labiau nei savininko interesas atgauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą; nustatant šį teisinį reguliavimą neišlaikyta automobilių transportavimo ir saugojimo paslaugas teikiančių subjektų ir automobilių savininkų interesų pusiausvyra, nustatyta priemonė neadekvati siekiamam tikslui.

Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti paisoma proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su eismo saugumo užtikrinimu, turi diskreciją nustatyti ir tokią eismo saugumo užtikrinimo priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, o ją nustatęs privalo įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad transporto priemonės savininko teisės nebus pažeistos jos nesaugant nuo neteisėto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo. Pažymėta ir tai, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę atlygintinai saugojusio asmens interesas gauti atlyginimą už pasaugą turi būti ginamas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įstatymų leidėjas, reguliuodamas šio intereso gynimo būdus, privalo paisyti Konstitucijos, taigi ir konstitucinio proporcingumo principo.

Ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtintas vienintelis, visais atvejais taikomas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio jos nuvežimo ir saugojimo išlaidas įvykdymo užtikrinimo būdas – transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas). Vadinasi, nėra sudaryta prielaidų skolininkui (transporto priemonės savininkui, valdytojui), adekvačiai užtikrinusiam prievolės įvykdymą, atgauti nuosavybės teise priklausančią ar teisėtai valdomą transporto priemonę nepažeidžiant kreditoriaus (priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu besiverčiančio ūkio subjekto) teisėtų interesų. Kadangi išlaidos, susijusios su priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimu, turi būti atlygintos už visą jos saugojimo laikotarpį, kartu nėra sudaroma prielaidų išvengti šios prievolės didėjimo.

Nutarime pažymėta, kad vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, įtvirtintų Civiliniame kodekse, yra daikto sulaikymo teisė. Pagal šį kodeksą daikto sulaikymo teisė baigiasi, be kita ko, tuo atveju, kai skolininkas pateikia kreditoriui adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos skolininkui atgauti jam priklausantį daiktą, o kreditoriui, gavusiam adekvatų prievolės esmei savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, išnyksta pareiga užtikrinti sulaikyto daikto saugumą, taip išlaikoma prievolės šalių interesų pusiausvyra, leidžiama išvengti piktnaudžiavimo sulaikymo teise. Konstitucinio Teismo vertinimu, priverstinai nuvežtos transporto priemonės pasaugos santykiams nebūdinga tokia specifika, kuri lemtų būtinybę tokios transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo teisę laisvai savo nuožiūra ja naudotis apriboti labiau nei kitų skolininkų, kuriems daiktas negrąžinamas kreditoriui pasinaudojus sulaikymo teise.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata transporto priemonės savininko (jos teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu (teisėtai valdomu) turtu apribota labiau, nei būtina priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu besiverčiančio ūkio subjekto teisėtiems interesams apsaugoti, ir pripažino, kad ši nuostata tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.