Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

4. ATSISAKYMAS AIŠKINTI KONSTITUCINIO TEISMO AKTUS

Informacija atnaujinta: 2020-12-29 13:53

Iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo aktus detaliau nustatyti Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas savo aktus gali oficialiai aiškinti pagal dalyvavusių byloje asmenų, Seimo, Prezidento, Vyriausybės, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar teisingumo ministro prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismai taip pat gali pateikti Konstituciniam Teismui prašymą išaiškinti jo aktų nuostatas, jeigu to reikia vykdant teisingumą. Jis yra konstatavęs, kad, nustatęs pareiškėjo – bylą nagrinėjančio teismo konstituciškai pagrįstą interesą pašalinti abejones dėl Konstitucinio Teismo baigiamojo akto (jo nuostatų) deramo vykdymo tam, kad teismo nagrinėjamoje byloje būtų tinkamai vykdomas teisingumas, Konstitucinis Teismas gali priimti prašymą išaiškinti jo baigiamojo akto nuostatas ir paskelbti atitinkamą sprendimą (2010 m. balandžio 22 d.2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).

Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų aiškinimo paskirtis – plačiau, išsamiau atskleisti jų nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas tų aktų vykdymas, kad jais būtų vadovaujamasi. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad jo baigiamojo akto aiškinimas gali būti reikšmingas siekiant užtikrinti ne tik tai, kad būtų tinkamai įgyvendintas to akto rezoliucinėje dalyje įtvirtintas sprendimas, bet ir tai, kad teisėkūros procese būtų deramai atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną. Tačiau kartu pabrėžta, kad aiškinimo paskirtis yra nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas, be kita ko, teisės taikymo srityje (2012 m. lapkričio 29 d. ir kiti sprendimai).

Konstitucinio Teismo sprendimuose pabrėžiama ir tai, kad prašymo išaiškinti jo baigiamąjį aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo aktus nekeisdamas jų turinio. Ši nuostata, be kita ko, reiškia, kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti jo aktas, netyrė; tai būtų atskiro tyrimo dalykas. Oficialiai aiškinant Konstitucinio Teismo aktus nėra koreguojama ir oficialioji konstitucinė doktrina; jos koregavimas sietinas su naujų bylų nagrinėjimu ir naujų precedentų sukūrimu jose, bet ne su Konstitucinio Teismo aktų aiškinimu (2007 m. gruodžio 6 d. ir kiti sprendimai). Be to, prašymu išaiškinti įgyvendintą Konstitucinio Teismo aktą negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisės akto, kuriuo tas Konstitucinio Teismo aktas įgyvendintas, atitiktis Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams); tai būtų naujos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas (2012 m. lapkričio 29 d., 2016 m. sausio 13 d. sprendimai).

1993–2020 metais [1] Konstituciniame Teisme gauti 53 prašymai išaiškinti jo baigiamuosius aktus. Konstitucinis Teismas priėmė 18 sprendimų, kuriais atsisakė aiškinti savo aktus [2], be to, kai kuriuose sprendimuose dėl savo aktų išaiškinimo neaiškino jų tam tikrais pareiškėjų nurodytais aspektais [3]. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, argumentuodamas atsisakymą aiškinti savo aktus, dažnai nurodo kelias viena kitą papildančias tokį sprendimą lėmusias priežastis.

Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo įgaliojimų oficialiai aiškinti savo aktus turinį, Konstitucinio Teismo praktikoje (remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1, 3 dalimis, taip pat 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią atsisakoma nagrinėti nežinybingus prašymus, mutatis mutandis taikoma prašymams išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus) atsisakoma pateikti išaiškinimą, jeigu:

1) prašymą pateikia institucija arba asmuo, neturintis teisės prašyti išaiškinti atitinkamą aktą [4]:

Antai Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimu atsisakyta pagal vidaus reikalų ministro prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, konstatavus, kad vidaus reikalų ministras neturi teisės prašyti išaiškinti šį nutarimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai gali aiškinti pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ar asmenų (Seimo, Prezidento, Vyriausybės, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar teisingumo ministro) prašymą, taip pat savo iniciatyva. Nei vidaus reikalų ministras, nei Vidaus reikalų ministerija nėra nurodyti Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, taip pat jie nėra dalyvavę byloje, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, asmenys. Konstatuota, kad Konstitucinis Teismas neaiškina savo nutarimo pagal prašymą, paduotą institucijų ar asmenų, neturinčių teisės prašyti išaiškinti atitinkamą nutarimą.

Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. KT98-S93/2020 atsisakyta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos prašymą aiškinti, be kita ko, Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo priimtas nagrinėti Seimo prašymas ištirti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko atleidimu iš pareigų, atitiktį Konstitucijai ir Teismų įstatymui, nuostatas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmus pareiškėjo Seimo prašymą ištirti, ar, be kita ko, Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepaskirta šio teismo pirmininke, neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui, šio nutarimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad panaikinami ar pakeičiami įvykę teisiniai padariniai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Taigi Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo galiojimo sustabdymas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos teisę grįžti į šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs ir oficialiai paskelbęs nutarimo dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir (arba) Teismų įstatymui. Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstituciniam Teismui prašymą pateikė asmuo, neturintis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, taigi – pagal Teismų įstatymo 105 straipsnio 1 dalį – ir šio teismo pirmininko, įgaliojimų, vadinasi, ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnio 1 dalį neturintis teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ar sprendimą.

2) prašoma išaiškinti tai, ko Konstitucinis Teismas toje byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti aktas, netyrė [5]. Tai vienas dažniausių atsisakymo pateikti oficialų Konstitucinio Teismo aktų išaiškinimą pagrindų:

Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atsisakė pagal Seimo nario, siekusio išsiaiškinti tam tikrus sveikatos priežiūros specialistų rengimo valstybės lėšomis aspektus, prašymą aiškinti savo 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimų nuostatas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikties Konstitucijai jis nenagrinėjo valstybės užsakymo parengti sveikatos priežiūros srities specialistus klausimų, tarp jų ir studijų sutarčių su tokiais rengiamais specialistais sudarymo sąlygų; 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, kuriame vertinta Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, su sveikatos priežiūros specialistų rengimu ir jo finansavimu susiję klausimai taip pat nenagrinėti.

Konstitucinio Teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu atsisakyta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko prašymą aiškinti, ar Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatos dėl konstitucinio teismų finansinio nepriklausomumo principo užtikrinimo būdo, vertinamos kartu su Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendimo nuostatomis, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį pakitusį teisinį reguliavimą, pagal kurį veikia autonomiška teismų savivalda ir tik iš teisėjų sudaryta šios savivaldos vykdomoji institucija – Teisėjų taryba, reiškia, kad teismų finansinis nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios gali būti užtikrinamas ne tik įstatymu tvirtinamame valstybės biudžete kiekvienam teismui nustatant skiriamus biudžeto asignavimus, bet ir tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį konstituciškai pagrįstais principais sudaryta nuo kitų valstybės valdžių nepriklausoma teismų savivaldos institucija spręstų dėl visai sistemai įstatymu skirtų asignavimų paskirstymo teismams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime klausimai dėl galimybės teismų finansinį nepriklausomumą užtikrinti suteikiant teismų savivaldos institucijai įgaliojimus spręsti dėl visai teismų sistemai įstatymu skirtų asignavimų paskirstymo teismams nenagrinėti, taigi jis negali aiškinti to, ko toje byloje, kurioje priimtas šis nutarimas, netyrė. Be to, pareiškėjas iš esmės prašė išaiškinti Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatas atsižvelgiant į pakitusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Šiuo atžvilgiu sprendime pažymėta, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo baigiamuosius aktus, negali jų pakeisti ir (arba) juose išdėstytos oficialiosios konstitucinės doktrinos koreguoti remdamasis po jų priėmimo pakitusiu įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytu teisiniu reguliavimu. 

Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu nežinybingu Konstituciniam Teismui pripažintas ir teisingumo ministro prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatą, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 135 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas. Abejonių dėl šios nuostatos prasmės pareiškėjui kilo rengiantis įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadą byloje Rolandas Paksas prieš Lietuvą. Konstitucinio Teismo klausta, ar ši nuostata reiškia, kad, vadovaujantis Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumą. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, pareiškėjas iš esmės kėlė klausimą, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvada, t. y. ar ji įgyvendintina analogišku būdu kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą. Tačiau Konstitucinis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime nenagrinėjo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvados turinio ir nesprendė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų galimo nesuderinamumo su Konstitucija klausimo, neanalizavo ir to, kaip ši išvada galėtų būti įgyvendinama. Konstatavęs, kad pagal Konstituciją panaikinti draudimą būti renkamam Prezidentu asmeniui, šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją, sulaužusiam priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka pašalintam iš užimtų pareigų, įmanoma vieninteliu būdu – atitinkamai pakeitus su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad savo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime jis neaiškino, kokio konkretaus turinio Konstitucijos pataisa galėtų būti priimta, taip pat netyrė, kokiu konkrečiai mastu turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadą. Tai yra subjektų, pagal Konstituciją turinčių teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją ir galinčių priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas, prerogatyva. Taigi Konstitucinis Teismas atsisakė pateikti išaiškinimą, pažymėjęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą jis negali aiškinti to, ko byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė.  

3) prašoma išaiškinti teisės aktų, tarp jų Konstitucinio Teismo aktų, taikymo klausimus [6]

2015 m. sausio 14 d. sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė aiškinti savo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas tuo aspektu, ar, įsigaliojus šiam nutarimui, kuriuo teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų galima apskaičiuoti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir įstatymų leidėjui atitinkamai nepakeitus šio teisinio reguliavimo, asmenys, kuriems teisėjų valstybinės pensijos buvo paskirtos ir mokamos remiantis Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, įgijo teisę, kad jiems tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos būtų mokamos ir toliau, ir ar tokia jų teisė yra ginama pagal Konstituciją. Konstitucinis Teismas tokį prašymą traktavo kaip prašymą išaiškinti, kaip turi būti taikomas jo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, įstatymų leidėjui nesiėmus veiksmų jam įgyvendinti; be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tame nutarime jis šio klausimo netyrė.

2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė pagal Vyriausybės prašymą aiškinti, ar jo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatos, kuriomis konstatuotas byloje ginčyto Vyriausybės nutarimo panaikinimo faktas, priėmus kitą Vyriausybės nutarimą, reiškia, kad, Vyriausybei panaikinus savo nutarimą, kuriuo ji buvo pripažinusi netekusiu galios savo nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“, automatiškai yra atkurtas šio skyriaus (jame įtvirtintų teisės normų) galiojimas, o jeigu atkurtas, tai nuo kurio momento. Kaip pažymėta sprendime, Vyriausybė iš esmės prašė išaiškinti, kokius teisinius padarinius sukėlė jos pačios priimtas nutarimas, kuriuo ji panaikino kitą savo nutarimą, t. y. pareiškėja kėlė teisės taikymo klausimą, ar Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius turėtų būti laikomas galiojančiu, ar negaliojančiu.  

Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. KT24-S14/2019 nežinybingu Konstituciniam Teismui pripažintas Prezidento prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo ir 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo nuostatas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėjas prašė paaiškinti, kaip konkrečiai jo prašyme nurodytu atveju turėtų būti taikomos nurodytų Konstitucinio Teismo aktų nuostatos, susijusios su teisėjų atleidimu iš pareigų, t. y. kaip šios nuostatos turėtų būti įgyvendinamos teisės taikymo srityje. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jis neaiškina, kaip konkrečiai Konstitucinio Teismo nutarimas, kitas baigiamasis aktas ar jo nuostatos turėtų būti įgyvendinami, inter alia teisės taikymo srityje.

4) prašoma išaiškinti, kaip konkrečiai Konstitucinio Teismo aktas turėtų būti įgyvendinamas [7]

Antai Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu atsisakyta aiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą, konstatavus, kad pareiškėjo prašymuose iš esmės klausta, kokius konkrečius sprendimus turėtų priimti Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, tačiau, kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas.

Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu atsisakyta aiškinti, be kita ko, Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pavartotą sąvoką „ekonomiškai pagrįsti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai“, pažymėjus, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti, kaip konkrečiai turėtų būti apskaičiuojamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kad jos būtų ekonomiškai pagrįstos, vertintinas kaip ekonominio tikslingumo klausimas ir kaip prašymas išaiškinti, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas. 

5) prašymu išaiškinti įgyvendintą Konstitucinio Teismo aktą siekiama, kad būtų įvertinta teisės akto, kuriuo tas Konstitucinio Teismo aktas įgyvendintas, atitiktis Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams) [8]

Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime pabrėžta, jog prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, negali būti kvestionuojama Seimo teisės akto, priimto remiantis šia išvada, atitiktis Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams); tai gali būti daroma inicijuojant naują konstitucinės justicijos bylą, Konstitucijoje nustatytiems subjektams su atitinkamu prašymu kreipiantis į Konstitucinį Teismą. 

6) tiksliai nenurodoma, kurias Konstitucinio Teismo akto nuostatas prašoma išaiškinti [9]

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendime, kuriuo atsisakyta aiškinti Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo nuostatas, susijusias su juridinių asmenų baudžiamąja atsakomybe, konstatuota, kad pareiškėjas klausė, ar minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos ir neribotos atsakomybės juridiniams asmenims, tačiau nenurodė, kurias konkrečias nutarimo nuostatas jis prašė išaiškinti, todėl tokį jo prašymą Konstitucinis Teismas traktavo kaip prašymą išaiškinti visą nutarimą tuo aspektu, ar jis taikytinas ir neribotos atsakomybės juridiniams asmenims. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nurodytų subjektų įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti jo nutarimą reiškia, jog turi būti prašoma išaiškinti tiksliai nurodytas atitinkamo nutarimo nuostatas.  

7) prašoma nurodyti (paaiškinti) Konstitucinio Teismo akto ar atskirų jo nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, kurie nėra nurodyti pačiame Konstitucinio Teismo akte [10]

Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime konstatuota, jog iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis abejojo, ar Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje pateikti argumentai yra pakankami jos rezoliucinėje dalyje įtvirtintiems sprendimams pagrįsti. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas priminė savo 2006 m. kovo 14 d. sprendime išdėstytą nuostatą, kad jo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo aktus negali būti interpretuojami taip, esą jie apima ir pareigą aiškinti tų aktų ar atskirų jų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, nenurodytus tuose aktuose. 

8) prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo akto rezoliucinės dalies nuostatas, ignoruojant jų ryšį su motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kitais argumentais [11]

Antai minėtame Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime konstatuota, jog pareiškėjas prašė išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados rezoliucinėje dalyje įtvirtintus sprendimus, kad per 2012 metų Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, neatsižvelgdamas į jų ryšį su motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai jo prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo akto rezoliucinės dalies nuostatas, ignoruojant jų ryšį su motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kitais argumentais, jis turi įgaliojimus atsisakyti aiškinti savo aktą. 

9) iš tikrųjų prašoma suteikti teisinę konsultaciją [12]

Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 6 d. sprendime, įvertinęs pareiškėjo Prezidento prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą, konstatavo, kad pareiškėjas ne prašė išaiškinti konkrečius Konstitucinio Teismo išvados teiginius, bet iš tikrųjų pateikė tam tikromis prielaidomis grindžiamą prašymą suteikti teisinę konsultaciją, kaip turėtų vykti prasidėjęs apkaltos Prezidentui procesas Seime. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia. 

10) iš tikrųjų prašoma įvertinti galimą naują teisinį reguliavimą [13]

Konstitucinis Teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendime, įvertinęs pareiškėjo prašymą išaiškinti, ar būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, jei dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties mažinant vykdomąją valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinį finansavimą (valstybės tarnautojų atlyginimus), kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų (pavyzdžiui, Seimo) šis finansavimas (valstybės tarnautojų atlyginimai) būtų nemažinamas arba mažinamas neproporcingai, konstatavo, kad toks pareiškėjo prašymas traktuotinas kaip prašymas išaiškinti menamo (galbūt būsimo) teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai. 

11) iš tikrųjų prašoma peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimą ar kitą baigiamąjį aktą [14]

Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu, kuriame aiškino savo aktų pilietybės klausimais nuostatas, taip pat atsisakė teikti išaiškinimą, ar santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reguliavimą turinčių dvigubą pilietybę, skaičius nesuponuoja, kad, laikantis lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d. Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime toks pareiškėjo klausimas traktuotas kaip prašymas išaiškinti galimybę įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės teisinį reguliavimą, grindžiamą oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys, kaip neatitinkančios „realybėje susiformavusios teisinės praktikos“, peržiūra (koregavimu). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad aiškindamas savo baigiamuosius aktus jis jų neperžiūri, taip pat jis negali remtis kitokiais motyvais nei išdėstytieji aiškinamo baigiamojo akto motyvuojamojoje dalyje ir išaiškinti baigiamojo akto kitaip, nei nuspręsta jo rezoliucinėje dalyje; oficialiai aiškinant Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus oficialioji konstitucinė doktrina nėra koreguojama. 

12) prašoma įvertinti faktinę padėtį [15]

Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu, kuriame aiškino savo aktų pilietybės klausimais nuostatas, atsisakė teikti išaiškinimą, ar santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reguliavimą turinčių dvigubą pilietybę, skaičius neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai oficialiajai konstitucinei doktrinai, pagal kurią dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai. Tokį pareiškėjo klausimą Konstitucinis Teismas traktavo kaip prašymą išaiškinti, ar taikant Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinį reguliavimą susiklosčiusi praktika yra suderinama su Konstitucija. Šiuo atžvilgiu sprendime konstatuota, jog prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, juo labiau negali būti siekiama, kad būtų įvertinta faktinė padėtis, susiklosčiusi pritaikius tam tikrą teisinį reguliavimą. 

13) aiškinimas būtų beprasmis (savitikslis) [16]

Kadangi pareiškėjo prašymuose iš esmės klausta, kokius konkrečius sprendimus turėtų priimti Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime pabrėžė, kad aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, Seimas jau buvo priėmęs galutinius sprendimus (kuriais pripažino negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nustatė galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje), Konstitucinis Teismas nusprendė, jog aiškinti šią išvadą pagal pareiškėjo prašymus nebūtų prasminga, toks aiškinimas būtų savitikslis. 

14) prašoma išaiškinti aktus, kurie nėra Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai [17]

Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. KT98-S93/2020 atsisakyta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos prašymą aiškinti, be kita ko, Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo priimtas nagrinėti Seimo prašymas ištirti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko atleidimu iš pareigų, atitiktį Konstitucijai ir Teismų įstatymui, ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo, kuriuo buvo sustabdytas Seimo ginčytų teisės aktų galiojimas, nuostatas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos kyla Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo baigiamuosius aktus. Tačiau Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl Seimo prašymo priėmimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimas nėra Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, kurių nuostatas turi įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinis Teismas. Jais nėra baigiama konstitucinės justicijos byla (išnagrinėjus konstitucinės justicijos bylą iš esmės, nutraukus pradėtą teiseną arba nutraukus bylą) arba atsisakoma nagrinėti prašymą. Todėl pareiškėjos prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas nežinybingas Konstituciniam Teismui. 



[1] 2020 m. gruodžio 1 d. duomenys.

[2] Žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkričio 10 d., 1997 m. balandžio 9 d., 2002 m. rugsėjo 23 d., 2004 m. balandžio 6 d., 2004 m. liepos 2 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. gegužės 3 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2012 m. lapkričio 29 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. sausio 13 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2018 m. balandžio 17 d.2019 m. gegužės 28 d. sprendimus, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. KT24-S14/2019, 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. KT98-S93/2020.

[3] Žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 17 d., 2007 m. gruodžio 6 d., 2009 m. sausio 15 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2014 m. vasario 26 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d., 2016 m. birželio 28 d.2017 m. spalio 20 d. sprendimus.

[4] Žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimą, 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. KT98-S93/2020.

[5] Žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 9 d., 1998 m. gruodžio 17 d., 2002 m. rugsėjo 23 d., 2007 m. gruodžio 6 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 3 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. sausio 13 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2018 m. balandžio 17 d.2019 m. gegužės 28 d. sprendimus, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. KT24-S14/2019.

[6] Žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 9 d., 2002 m. rugsėjo 23 d., 2004 m. liepos 2 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. gegužės 3 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. sausio 14 d.2018 m. balandžio 17 d. sprendimus, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. KT24-S14/2019.

[7] Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d.2016 m. sausio 13 d. sprendimus.

[8] Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d.2016 m. sausio 13 d. sprendimus.

[9] Žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. sausio 15 d.2010 m. gegužės 3 d. sprendimus.

[10] Žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d.2012 m. lapkričio 29 d. sprendimus.

[11] Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

[12] Žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d.2016 m. sausio 13 d. sprendimus.

[13] Žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkričio 10 d.2009 m. sausio 15 d. sprendimus.

[14] Žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d.2017 m. spalio 20 d. sprendimus.

[15] Žr. Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą.

[16] Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

[17] Žr. Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. KT98-S93/2020.