Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

3. ATSISAKYMAS NAGRINĖTI PAKLAUSIMĄ

Informacija atnaujinta: 2020-12-29 11:00

Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyti reikalavimai paklausimų turiniui ir formai, kurių neatitinkantys paklausimai grąžinami pareiškėjams (76, 81 straipsniai), taip pat įtvirtinti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai (80 straipsnis).

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą, jeigu:

1) jį pateikė institucija ar asmuo, neturintys teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui;

4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti;

5) paklausime keliamas klausimas, išskyrus klausimą dėl Prezidento sveikatos būklės, jau tirtas ir tebegalioja tuo klausimu priimta Konstitucinio Teismo išvada.

Kitaip nei prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, paklausimų dėl išvados Konstituciniame Teisme gaunama labai nedaug – 1993–2020 metais [1] iš viso gauta 20 tokių paklausimų. Iš jų atsisakyta nagrinėti penkis paklausimus: trys pripažinti nežinybingais, nes pateikti praleidus įstatymuose nustatytą terminą, vieną atsisakyta nagrinėti dviem pagrindais – jame kelti Konstituciniam Teismui nežinybingi ir jo jau tirti klausimai, penktasis paklausimas pripažintas nežinybingu dėl to, kad Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų nagrinėti jame keltų klausimų. 

Konstitucinis Teismas 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimais atsisakė nagrinėti du Prezidento paklausimus dėl išvados, ar per 2008 metų Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, konstatavęs, kad jie Konstituciniam Teismui pateikti praleidus Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnyje nustatytus terminus tokiems paklausimams paduoti, todėl yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.  

Dėl tos pačios priežasties Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. KT195-S180/2020 atsisakė nagrinėti Seimo paklausimą dėl išvados, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pirmą kartą plačiau atskleidė Seimo rinkimų įstatymo ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų, reguliuojančių paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo per Seimo narių rinkimus pateikimo Konstituciniam Teismui terminus, turinį. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su atitinkamomis Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra nustatytas maksimalus 72 valandų (3 dienų) terminas, per kurį Seimas, gavęs partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, ar kandidato į Seimo narius skundą, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai. Šis terminas skaičiuojamas nuo Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje tikslaus laiko, įskaitant ir nedarbo dienas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nei Seimo rinkimų įstatyme, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nėra nustatyta, kad terminas, per kurį Seimas ar Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, gali būti atnaujinamas, t. y. ši terminas yra naikinamasis. Todėl Seimas, praleidęs minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminą, netenka teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai.  

Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 8 d. sprendime konstatuota, kad Seimas, kreipdamasis su paklausimu dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, iš esmės kvestionavo ne tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą į atsilaisvinusią Seimo nario vietą skirti Darbo partijos kandidatų sąrašo pirmąjį Seimo nario mandato negavusį kandidatą, kiek galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę, kuri buvo patvirtinta Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu. Seimas šį nutarimą priėmė remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kad per 2012 metų Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Taigi Seimo paklausimas traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą. Be to, iš pareiškėjo paklausimo buvo matyti, kad jis kvestionavo ir Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriuo minėto Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo pakeitimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo išvadų tikslas yra nustatyti, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, o ne peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimus, todėl pareiškėjo paklausimas nežinybingas Konstituciniam Teismui. Nežinybingu taip pat pripažintas Seimo paklausime iškeltas klausimas, ar Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus, Seimas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba jos atsisakymo nagrinėti skundus. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų teikti išvados, ar rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti kitais teisės aktais, tarp jų Seimo nutarimais.

Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo paklausimą, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkalta, veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju Seimas Konstitucinio Teismo prašė ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad apkaltos pagrindo „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ taikymas nesuponuoja Seimo įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, tais atvejais, kai tokiais veiksmais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką, o Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų vertinti tokių veiksmų atitikties Konstitucijai; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Konstituciją jis neteikia išvados dėl to, ar Seimo narys, kuriam pradėta apkalta, gali eiti šias pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis; nagrinėti tokį klausimą nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taigi abiejų Seimo paklausime keltų klausimų nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui. 

2014 metais Konstituciniame Teisme taip pat buvo gauti du prašymai, kuriuose keltas klausimas dėl tarptautinės sutarties nuostatos atitikties Konstitucijai, t. y. klausimas, galintis būti paklausimo, o ne prašymo dalyku. Atsižvelgus į tai, kad į Konstitucinį Teismą kreipėsi subjektai, neturintys teisės pateikti paklausimą, t. y. Seimo narių grupė ir teismas, prašymus nagrinėti atsisakyta. 

Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos nuostatos atitiktį Konstitucijai, o 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti šios tarptautinės sutarties nuostatos atitiktį Konstitucijai ir įstatymui. Sprendimuose pažymėta, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą dėl tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas teikia išvadą, kurios gali prašyti Seimas in corpore paklausimu, išdėstytu Seimo nutarime arba patvirtintu Seimo nutarimu, taip pat Prezidentas. Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymo pažymėta ir tai, kad tarptautinės sutarties atitikties įstatymui klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. 


[1] 2020 m. lapkričio 12 d. duomenys.