Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

2.2. Kiti reikalavimai prašymų turiniui ir formai

Informacija atnaujinta: 2020-12-29 10:30

Nors dažniausiai prašymai pareiškėjams grąžinami dėl nepakankamo argumentavimo, kartais sprendžiant dėl prašymų priimtinumo konstatuojami ir kiti jų trūkumai. Paminėtini atvejai, kai nesilaikyta Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, susijusių su atstovavimu pagal įstatymą ar pavedimą pareiškėjai Seimo narių grupei, taip pat su Seimo narių parašų autentiškumo užtikrinimu (1 dalies 3 punktas, 2 dalis), reikalavimų tiksliai nurodyti ginčijamą teisės aktą (66 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir suformuluoti prašymą Konstituciniam Teismui (66 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kaip antai nurodyti, kurių konkrečių ginčijamo teisės akto nuostatų (straipsnių, dalių, punktų) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams abejojama, kurios redakcijos teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas ginčijamas.

Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. sausio 9 d. potvarkiu Nr. 2B-5 Seimo narių grupei prašymas grąžintas, be kita ko, dėl to, kad jame nebuvo nurodytas Seimo narys, kuris turėjo būti jos atstovas pagal įstatymą; be to, nors prašyme kaip pareiškėjos atstovas buvo nurodytas advokatas, kartu su prašymu nepateiktas jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas – advokato orderis, t. y. nepateikti duomenys apie pareiškėjo atstovo įgaliojimus. 

Tuo pagrindu, kad pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme nenurodytas jos atstovas pagal įstatymą, pareiškėjai prašymas grąžintas ir Konstitucinio Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Šis prašymas neatitiko ir Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimo tinkamai patvirtinti su prašymu besikreipiančių Seimo narių parašus. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas, savo parašu tvirtindamas Seimo narių parašus, turi nurodyti tvirtinamų parašų skaičių, taip pat parašų patvirtinimo datą, o pats Seimo narių pavardžių sąrašas su parašais turi būti tvarkingas, jame neturi būti jokių braukymų ar taisymų. Seimo narių grupės prašyme nurodyta jo data buvo vėlesnė nei Seimo Pirmininko pavaduotojo nurodyta parašų tvirtinimo data, dalis prašymą pasirašiusių Seimo narių buvo išbraukti iš pasirašiusiųjų sąrašo, jokių pastabų prie šių išbraukymų nebuvo, taigi, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl šį prašymą pasirašiusių Seimo narių parašų autentiškumo, parašų patvirtinimo tikrumo. 

Vienas iš Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Seimo narių grupei grąžinto prašymo trūkumų buvo tas, kad jame nebuvo nurodyta jį pasirašiusių Seimo narių parašų skaičius ir parašų patvirtinimo data. 

Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. KT112-S104/2020 Seimo narių grupei grąžintas jos prašymas, be kita ko, dėl to, kad neatitiko Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo tinkamai patvirtinti su prašymu besikreipiančių Seimo narių parašus. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad prašyme buvo nurodyta jo surašymo data – 2020 m. gegužės 25 d., o jį pasirašiusių 29-ių Seimo narių parašai buvo patvirtinti Seimo Pirmininko parašu, nurodant, be kita ko, šių parašų patvirtinimo datą – 2020 m. vasario 26 d., kuri yra ankstesnė už prašymo surašymo datą. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad gali kilti abejonių dėl Seimo narių grupės pateiktą prašymą pasirašiusių Seimo narių parašų autentiškumo, parašų patvirtinimo tikrumo. 

Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimu Seimo narių grupei grąžintame prašyme ištirti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano konstitucingumą nebuvo nurodyta jokių konkrečių šio nutarimo ar juo patvirtinto plano punktų, papunkčių ar nuostatų, kurių konstitucingumu pareiškėja abejojo. 

Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Seimo narių grupei grąžinta jos prašymo dalis, kurioje prašymas Konstituciniam Teismui nebuvo suformuluotas aiškiai ir tiksliai, t. y. nebuvo nurodyta, kokie konkretūs ginčytų įstatymų, kuriais reguliuojamas pensijų kaupimas specialiuose pensijų fonduose, straipsniai, jų dalys, punktai ar jų nuostatos yra ginčijami, jų atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms ir kiek ištirti prašoma. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jis negali pats suformuluoti pareiškėjo prašymo, jeigu iš jo visumos nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti teisės akto nuostata (straipsnis, jo dalis, punktas ar jų nuostata) yra ginčijama, jos atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma. Priešingu atveju (t. y. tuo atveju, jeigu ne pats pareiškėjas suformuluotų, o Konstitucinis Teismas imtųsi formuluoti jo prašymą) galėtų būti sudarytos prielaidos iškreipti pareiškėjo prašymo esmę, inter alia prielaidos ištirti atitiktį Konstitucijai teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos), kurios atitikties Konstitucijai tyrimo pareiškėjas nesiekė, taip pat prielaidos ištirti jos atitiktį ne toms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), ištirti atitiktį kurioms siekė pareiškėjas, ir kt.

Retais atvejais prašymai grąžinti dėl to, kad nustatytų reikalavimų neatitiko jų priedai.

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo pirmininko 2013 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 2B-87 Seimo narių grupei grąžintas jos prašymas ištirti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, neatitikęs Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo prie prašymo pridėti notaro patvirtintus ne lietuvių kalba surašytų dokumentų ir kitos medžiagos vertimus į lietuvių kalbą (kai kurie prašymo priedai, į kuriuos jame darytos nuorodos, buvo surašyti anglų kalba, o reikalingi vertimai nebuvo pateikti).

Vienas iš Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KT48-S44/2020 Vilniaus apygardos teismui grąžinto prašymo trūkumų buvo tas, kad prašymas neatitiko Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punkte nustatyto reikalavimo prie teismo nutarties, kuria prašoma ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, pridėti ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstą.