Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

2.1.5. Kiti su teisiniu argumentavimu susiję prašymų trūkumai

Informacija atnaujinta: 2020-12-29 10:23

Kai kuriais atvejais grąžinant prašymus pareiškėjams nurodyti ir kiti prašymų argumentavimo trūkumai.

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendime, kuriuo Seimo narių grupei grąžinta jos prašymo dalis, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja, ginčydama įstatymus pagal jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką, nenurodė konkrečių Konstitucijos ar kitų teisės aktų, kuriuose nustatyta įstatymų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka, nuostatų, pažeistų priimant, paskelbiant ginčijamus įstatymus ar nustatant jų įsigaliojimo tvarką. 

2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendimuose, kuriais Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžinti jo prašymai ištirti Vyriausybės nutarimų dėl sandorių pripažinimo neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į faktinių duomenų ištyrimo ir įvertinimo svarbą. Kaip pažymėta 2019 m. balandžio 2 d. sprendime, pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas šių Vyriausybės nutarimų motyvus ir abejodamas dėl jų aiškumo, taip pat dėl šiais nutarimais priimtų sprendimų (taikomų priemonių) proporcingumo, turi įvertinti ne tik šių nutarimų tekstą, bet ir visą su jų priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kurios pagal įstatymą laikytinos ginčijamų Vyriausybės nutarimų pagrindu. 

Konstitucinis Teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu grąžino Vilniaus apygardos teismui jo prašymo dalį, kurioje prašyta ištirti Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 4 dalies nuostatos „Ši sutartis pasibaigia paskutinę mokslo metų, kuriais tam darbuotojui sukaks 65 metai, dieną“ konstitucingumą, konstatavęs, kad iš pareiškėjo prašymo nebuvo aišku, ar jis turėjo locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios nuostatos atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, atsižvelgiant į jo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, jo nuomone, byloje aktuali ir taikytina būtent 2014 m. gegužės 6 d. redakcijos Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 4 dalies nuostata, o ne Vilniaus universiteto statuto 34 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, galiojęs tuomet, kai ieškovui civilinėje byloje sukako 65 metai (t. y. 2012 m. vasario 23 d.), be to, kodėl jo nagrinėjamoje byloje netaikytina Vilniaus universiteto statuto 34 straipsnio 4 dalis, iš kurios matyti, jog vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai Vilniaus universitete taip pat galėjo dirbti tik turėdami Senato pritarimą, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.