Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

2.1.2. Prašymuose išdėstytais teiginiais nepagrįsta pareiškėjų pozicija

Informacija atnaujinta: 2020-12-29 10:07

Prašymuose išdėstytais teiginiais nepagrįsta pareiškėjų pozicija, nepateikta konstitucinių argumentų. Prašymai (jų dalys) pareiškėjams dažnai grąžinami ir tais atvejais, kai iš juose išdėstytų teiginių neaišku, kokiais argumentais grindžiama pareiškėjo pozicija dėl kiekvienos ginčijamos nuostatos prieštaravimo konkrečiai Konstitucijos nuostatai, be kita ko, kai:

a) pareiškėjų argumentacija yra neaiški, ją būtina papildomai paaiškinti [1]:

Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 5 d. sprendimais Seimui ir Seimo narių grupei grąžinti jų prašymai ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią kandidatas į Seimo narius, kuris yra (buvo) kitos valstybės pilietis, įpareigojamas pateikti jos kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie tos valstybės pilietybės atsisakymą ar jos netekimą. Šiuose sprendimuose Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjai nepaaiškino kai kurių savo teiginių (pavyzdžiui, kaip, turint užsienio valstybės pilietybę, galima būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu tai valstybei, kaip kitaip, be kitos valstybės pilietybės atsisakymo, pagal Konstituciją galėtų būti užtikrinta, kad Seimo nariu nebūtų renkamas asmuo, saistomas priesaikos ar pasižadėjimo užsienio valstybei). 

Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjui Seimui grąžintas jo prašymas ištirti Seimo statuto nuostatų, susijusių su ekspertiniu įstatymų projektų vertinimu, atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas ginčijo Seimo statuto 145 straipsnio 2, 3 dalis, kuriose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, paskirtas pagrindiniu Seimo komitetas arba ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė turi teisę pareikalauti užsakyti nepriklausomą ekspertinį to įstatymo projekto įvertinimą, kuris turi būti pristatytas svarstant projektą komitetuose ir Seimo posėdyje. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo sprendime, iš pareiškėjo prašymo nebuvo aišku, kaip ginčytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę, ne mažesnės kaip 1/5 Seimo narių grupės reikalavimu užsakomas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas ir šio įvertinimo išvada nesaisto Seimo narių balsuojant dėl įstatymo projekto, yra varžoma iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą ar paneigiama Konstitucijoje įtvirtinta taisyklė, kad įstatymai priimami Seimo narių balsų dauguma; taip pat neaišku, kodėl toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su konstitucine pliuralistinės demokratijos ir Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Pareiškėjas nepagrindė ir savo teiginio apie galimą Seimo narių grupės piktnaudžiavimą teise reikalauti atlikti nepriklausomą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, t. y. nepaaiškino, kodėl naudojimasis šia Seimo statute nustatyta Seimo nario teise, kurią jis gali įgyvendinti tik kartu su kitais Seimo nariais, siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę, gali būti laikomas piktnaudžiavimu ir įstatymo priėmimo vilkinimu. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl ginčyto teisinio reguliavimo suponuojamas mokamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, skirtas teisėkūros kokybei užtikrinti, laikytinas neracionaliu, viešojo intereso ir visuomenės poreikių neatitinkančiu valstybės turto (be kita ko, valstybės biudžeto lėšų) naudojimu.

b) apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais [2]:

2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Konstitucinis Teismas grąžino Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jo prašymą ištirti Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nenustatyta nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus su joje nenurodytais šeimos nariais, be kita ko, su vaikais, atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas savo prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais apie Konstitucijos 22, 38 straipsniuose įtvirtintas teises, atskleisdamas asmens teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą ir šeimos gyvenimo gerbimą turinį rėmėsi ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo dėl šio straipsnio suformuota jurisprudencija, tačiau iš pareiškėjo pateiktų argumentų nebuvo aišku, kodėl iš Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir šeimos gyvenimą ne kitais būdais, o būtent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su ginčytoje Bausmių vykdymo kodekso nuostatoje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais šeimos nariais, taip pat su vaikais. 

Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KT55-S41/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismui grąžintas jo prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Statybų įstatymo nuostata, pagal kurią statytojo teisių įgyvendinimo galimybės skiriasi priklausomai nuo to, ar statiniai stovi ant suformuotų valstybinės žemės sklypų, ar ant nesuformuotos valstybinės žemės. Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme kėlė vien bendro pobūdžio abejonę, ar ginčytu teisiniu reguliavimu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama asmenų, kurių statiniai stovi valstybinėje žemėje suformuotuose žemės sklypuose, nuosavybės teisė. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju pagal Konstituciją negali būti pateisinama skirtinga nuosavybės teisių įgyvendinimo (t. y. savininko teisė valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti) apimtis, atsižvelgiant į tai, ar pastatai stovi suformuotuose valstybinės žemės sklypuose, ar valstybinėje žemėje nesuformuotuose žemės sklypuose.

c) teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaringi [3]:

Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. spalio 21 d. potvarkyje Nr. 2B-148 konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas prašyme teigė, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme nustatytu reguliavimu nusavinama suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo mokėtojų nuosavybė, nenumatant už tai jokio teisingo atlygio, tačiau nepaaiškino, kodėl už mokesčių, prie kurių pareiškėjas priskyrė minėtą priedą, mokėjimą turi būti nustatytas teisingas atlygis ir kodėl apskritai mokesčių mokėjimas laikytinas nusavinimu. 

Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendime, kuriuo Seimo narių grupei grąžintas jos prašymas įvertinti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, kuriomis nustatyti skundų padavimo administraciniam teismui terminai, atitiktį Konstitucijai, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai, kuriais ji grindė savo poziciją, jog taikant ginčijamą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų apsauga yra nepakankama, vertintini kaip nenuoseklūs, prieštaringi: viena vertus, pareiškėja rėmėsi legislatyvinės omisijos doktrina, pagal kurią legislatyvinė omisija visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas, kita vertus, teigė, jog ginčuose dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų yra taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti teisės kreiptis į teismą terminai, t. y. pripažino, kad santykiai yra sureguliuoti. Pareiškėja teisiškai nepagrindė, kodėl taikant ginčytą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės objektų apsauga yra nepakankama, nepaaiškino savo pozicijos, kodėl, siekiant užtikrinti tinkamą šių objektų gynimą, ginčytu teisiniu reguliavimu nustatyto termino reikėtų iš viso atsisakyti, nenurodė teisinių argumentų, kokią įtaką tai turėtų nuosavybės teisinių santykių stabilumui. 

Grąžindamas Seimo narių grupei jos prašymą ištirti su įgaliojimų Vyriausybei suteikimu iš naujo susijusių teisės aktų (Seimo statuto ir Seimo protokolinio nutarimo) nuostatų atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepateikė savo teisinės pozicijos (nuomonės) dėl to, kokie reikalavimai kyla iš Konstitucijos Seimui suteikiant Vyriausybei įgaliojimus iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, inter alia kaip turi būti suteikiami Vyriausybei įgaliojimai iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų (ar iš naujo pritariant Vyriausybės programai, ar kitu būdu), kokiu Seimo aktu tai turi būti padaryta, kokių iš Konstitucijos kylančių reikalavimų buvo nepaisyta nustatant jos ginčijamą teisinį reguliavimą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savo abejonei dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti pareiškėja pateikė abstrakčius ir prieštaringus teiginius ir samprotavimus, kaip antai, viena vertus, pareiškėja teigė, kad ginčijamu Seimo protokoliniu nutarimu nebuvo sudaryta nauja Vyriausybė, kad šiuo Seimo protokoliniu nutarimu Seimas išreiškė pasitikėjimą ta pačia Vyriausybe, tik su dalimi pakeistų ministrų; kita vertus, ji ginčijo Seimo statuto nuostatų ir Seimo protokolinio nutarimo atitiktį Konstitucijos 92 straipsnio 5 daliai, pagal kurią nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas pritaria jos programai, tačiau nepaaiškino, kaip ši Konstitucijos nuostata yra susijusi su pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalį Vyriausybės įgaliojimų suteikimu iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja kėlė įvairaus pobūdžio klausimus, tačiau savo pozicijos (nuomonės) dėl jų taip pat nepateikė.

d) teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir svarstymais [4]:

Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime, kuriuo Vilniaus apygardos teismui grąžintas jo prašymas ištirti Vyriausybės nustatyto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir lėšų administravimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją: vieni teiginiai buvo neargumentuoti, kiti pagrįsti prielaidomis ir (arba) faktinėmis bylos aplinkybėmis, taigi negalėjo būti laikomi ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai ir įstatymams pagrindžiančiais teisiniais argumentais. 


[1] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 18 d.2020 m. vasario 27 d. sprendimus.

[2] Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 2 d.2018 m. balandžio 16 d. sprendimus, 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KT55-S41/20192019 m. balandžio 2 d. sprendimą, 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. KT90-S74/2019.

[3] Žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2016 m. spalio 19 d., 2017 m. birželio 6 d.2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimus, Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. sausio 12 d. potvarkį Nr. 2B-5.

[4] Žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 8 d.2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus, Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. sausio 9 d. potvarkį Nr. 2B-5