Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

2.1. Reikalavimas pateikti teisinius argumentus

Informacija atnaujinta: 2020-12-28 13:15

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui turi pateikti teisinius argumentus savo pozicijai (abejonėms dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai) pagrįsti.

Reikalavimo prašymą pagrįsti teisiniais argumentais nepaisymas yra dažniausias Konstituciniam Teismui pastaraisiais metais pateiktų prašymų trūkumas. Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamos kaip reiškiančios, kad pareiškėjai savo poziciją dėl teisės aktų (jų dalių) prieštaravimo Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi išdėstyti aiškiai, nedviprasmiškai: jie privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamų teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek prieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo nuomonę negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tuo, kad teisės aktas (jo dalis), pareiškėjų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo savo abejones dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Šių reikalavimų neatitinkantį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme ir pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui.

Reikalavimai aiškiai išdėstyti ir teisiniais argumentais pagrįsti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai taikytini ir tais atvejais, kai teisės aktai yra ginčijami pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką [1].

Konstitucinis Teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutarimą, 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. balandžio 2 d.2019 m. liepos 10 d. sprendimus, 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. KT48-S44/2020). Taigi teismas, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti jo nagrinėjamoje byloje taikytino individualaus teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams), šiame prašyme, be kita ko, turi nurodyti ir visas savo ištirtas ir įvertintas faktines aplinkybes, reikšmingas teismo abejonei dėl ginčijamo teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams pagrįsti.

Neatitinkančiais Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyto reikalavimo pateikti prašymą pagrindžiančius teisinius argumentus laikomi prašymai, kuriuose: 1) nepateikta argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui; 2) pateiktais teiginiais nepagrįsta pareiškėjų pozicija, nepateikta konstitucinių argumentų; 3) netinkamai atskleistas ginčijamo ar su juo susijusio teisinio reguliavimo turinys; 4) neatsižvelgta į svarbias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas arba ja remtasi netinkamai; 5) esama kitų su argumentavimu susijusių trūkumų.


[1] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 19 d.2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimus.