Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

1.3. Atsisakymas nagrinėti prašymą, kuriame nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau ištirta

Informacija atnaujinta: 2020-12-28 13:09

Atsisakymas nagrinėti prašymą, kuriame nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau ištirta ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Šiuo pagrindu Konstitucinis Teismas atsisako dar kartą tirti ne tik formaliai to paties (tos pačios redakcijos), bet ir tapataus turinio kita redakcija išdėstyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra svarbu, ar prašoma ištirti atitiktį toms pačioms, ar kitoms Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai – vientisai darniai sistemai (2002 m. gruodžio 24 d.2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas) [1]

2019 m. liepos 2 d. sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį, jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas, o jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Sprendime konstatuota, kad šis teisinis reguliavimas pareiškėjo ginčytu aspektu yra tapatus tam, kuris buvo įtvirtintas ankstesnių redakcijų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir kurio atitiktis Konstitucijai yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime; Konstitucinis Teismas nepripažino šio teisinio reguliavimo pareiškėjo ginčytu aspektu prieštaravusiu Konstitucijai. 

Šiuo pagrindu Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KT48-S44/2020 atsisakyta nagrinėti ir Vilniaus apygardos teismo prašymo dalį, kurioje prašyta ištirti Teismų įstatymo nuostatos, pagal kurią teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, konstitucingumą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tapataus turinio kita redakcija išdėstyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai jau yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime; Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu tokį teisinį reguliavimą pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl to, kad pareiškėjas prašė ištirti ginčytos nuostatos atitiktį toms Konstitucijos nuostatoms, kurių atžvilgiu minėtame nutarime nebuvo expressis verbis konstatuotas jos neprieštaravimas, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pripažinus kita redakcija išdėstytą nuostatą neprieštaravusia Konstitucijai – vientisai darniai sistemai ir galiojant Konstitucinio Teismo galutiniam ir neskundžiamam nutarimui, konstatuotina, jog tapataus turinio ginčyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai Konstitucinio Teismo jau yra įvertinta. 

Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tai, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytu aspektu vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dar kartą ištirtų teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, nes dėl atitinkamo teisinio reguliavimo konstitucingumo teismams jau negali kilti abejonių, jokiu būdu nereiškia, kad jo atitiktis Konstitucijai apskritai negali būti ginčijama Konstituciniame Teisme kitais aspektais – tais, kuriais šis teisinis reguliavimas nėra tapatus tam, kurio atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme (2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas). 

Antai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. KT90-S74/2019 Konstitucinis Teismas priėmė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijai ir įstatymui neprieštarauja (neprieštaravo) Vyriausybės nutarimas, kuriuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius atleistas iš pareigų, tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius buvo atleistas iš pareigų nepagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai, nors Konstitucinis Teismas, ištyręs to paties Vyriausybės nutarimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymo nuostatoms, 2018 m. kovo 2 d. nutarime konstatavo, kad ginčytas Vyriausybės nutarimas joms neprieštarauja. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip konstatuota minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, Vyriausybės išreikšto nepritarimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai pagrįstumo vertinimas toje konstitucinės justicijos byloje nebuvo tyrimo dalykas. 

Pažymėtina, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtojimas (inter alia toks anksčiau suformuluotų oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų reinterpretavimas, kai oficialioji konstitucinė doktrina pakoreguojama) savaime nėra pagrindas Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytiems subjektams iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) neprieštarauja toks teisės aktas (jo dalis), kurio atitiktis Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) jau buvo tirta iš esmės, arba su prašymu, analogišku anksčiau kurio nors subjekto pateiktam prašymui ištirti, ar Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) neprieštarauja teisės aktas (jo dalis), dėl kurio Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs sprendimą atsisakyti nagrinėti tą prašymą arba sprendimą (nutarimą) nutraukti pradėtą teiseną (bylą) (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui arba jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje), taigi nesprendė atitinkamo klausimo iš esmės (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).


[1] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. gruodžio 15 d.2019 m. liepos 2 d. sprendimus, 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. KT48-S44/2020.