Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

1.2.5. Konstitucinis Teismas nenagrinėja prašymų, kuriuose nėra tyrimo dalyko

Informacija atnaujinta: 2020-12-28 11:29

Konstitucinis Teismas nenagrinėja prašymų, kuriuose nėra tyrimo dalyko. Tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį jis teigia esant nustatytą ir kurio atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) prašo ištirti, Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad prašyme nėra tyrimo dalyko. Konstitucinio Teismo praktikoje tokie prašymai pripažįstami nežinybingais ir juos atsisakoma nagrinėti. 

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Vyriausybės nustatyto atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo teisinio reguliavimo atitiktį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, konstatavus, be kita ko, kad ginčijamas teisinis reguliavimas pareiškėjo nurodytoje nuostatoje iš tikrųjų nėra nustatytas, todėl prašyme nėra tyrimo dalyko. 

Tuo pagrindu, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti ir prašymus, kuriuose keliamas legislatyvinės omisijos klausimas, jeigu nustato, kad santykiai, kurie, pareiškėjo teigimu, nėra sureguliuoti ginčijamame teisės akte ir kurių nesureguliavimas, pareiškėjo manymu, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, iš tiesų yra sureguliuoti arba kad jie ir neturi būti reguliuojami būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje) [1]

Antai Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo narių grupės prašymo dalį, kurioje prašyta atlikti tyrimą dėl pareiškėjos preziumuotų legislatyvinių omisijų Elektros energetikos įstatyme. Pareiškėja teigė šiame įstatyme esant Konstitucijos draudžiamas teisės spragas, nes jame nenustatyti aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje ir šiuos interesus atitinkančias paslaugas. Tačiau, kaip konstatuota sprendime, atitinkami santykiai, kuriuos pareiškėja teigė esant nesureguliuotus ir kurių nesureguliavimą ji vertino kaip Konstitucijos draudžiamas teisės spragas, Elektros energetikos įstatyme tam tikra apimtimi yra sureguliuoti. Taigi šiame įstatyme nėra pareiškėjos preziumuotų legislatyvinių omisijų, nes legislatyvinė omisija reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte, nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad šioje pareiškėjos prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko. 

Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Seimo narių grupės prašymo dalį, kurioje prašyta ištirti Seimo statuto nuostatų tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jose nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės, atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad Seimo statutas, kuris nustato Seimo narių, išrinktų ir prisiekusių Lietuvos Respublikai, darbo tvarką, nėra skirtas rinkimų į Seimą santykiams, inter alia santykiams, susijusiems su politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose“, taip pat su politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“, konstatavo, kad pagal Konstituciją Seimo statute neturi būti nustatytas pareiškėjos nurodytas teisinis reguliavimas, pagal kurį imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų numatytas rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad šioje pareiškėjos prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.  

Tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai dėl to, kad juo nėra įtvirtinti tam tikri reikalavimai, nors iš tiesų jie yra įtvirtinti Konstitucijoje ir ginčijamas teisinis reguliavimas neužkerta kelio jų taikyti, Konstitucinis Teismas taip pat konstatuoja, kad prašyme nėra tyrimo dalyko. 

2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti Teismų įstatymo 90 straipsnio atitiktį Konstitucijai, grindžiamą tuo, kad šiame straipsnyje, pasak pareiškėjo, nėra įtvirtinta tinkamo teisinio proceso garantijų sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamas Teismų įstatymo 90 straipsnis neužkerta kelio Teisėjų tarybai, nagrinėjant klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų, pagal Konstituciją paisyti visų iš jos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų ir priimti aiškius, racionaliai argumentuotus sprendimus. Sprendime konstatuota, kad reikalavimai tokiam procesui, be kita ko, yra nustatyti ir su Teisėjų tarybos veikla susijusiose oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatose. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.


[1] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d.2013 m. gegužės 2 d. sprendimus.