Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2018-01-08 15:42

Vienas iš Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmų, nurodytų Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai

2017-12-22

Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmas – tai, kad atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip, pažeisdamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – prieštarauja Konstitucijai. Šiuo veiksmu Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Kiti Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime išdėstytame paklausime, ar Seimo nario Mindaugo Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Konstitucijai, nurodyti veiksmai netirti, nes jų nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, aiškinant konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą Konstitucijoje įtvirtintos pliuralistinės demokratijos sampratos kontekste, pagal Konstituciją Seimo narys gali turėti ir laisvai reikšti kitokius nei daugumos Seimo narių įsitikinimus, be kita ko, Seimo narys neprivalo laikytis tokios pačios, kaip dauguma Seimo narių, valstybės interesų sampratos. Todėl pagal Konstituciją Seimo narys, kaip Tautos atstovas, gali bendrauti su įvairiais žmonėmis, be kita ko, su tokiais, kurių pažiūros ir įsitikinimai skiriasi nuo daugumos Seimo narių ar daugumos visuomenės narių. Tačiau, atsižvelgiant į konstitucinę Seimo nario laisvo mandato sampratą, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, bendraudamas su kitais žmonėmis turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, orientuotais į Konstituciją ir jos saugomas vertybes, o ne savo ar sau artimų asmenų, politinių partijų ar organizacijų, interesų grupių arba kitų asmenų asmeniniais, privačiais ar grupiniais interesais, be kita ko, Lietuvos Respublikai priešingais kitos valstybės ar su ja susijusių asmenų interesais.

 Konstitucinio Teismo išvada – šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Pagrindiniai argumentai

 Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kyla Seimo nario pareigos, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Šios konstitucinės Seimo nario pareigos lemia, be kita ko, pareigą saugoti valstybės paslaptį, kurią Seimo narys sužino vykdydamas Tautos atstovo pareigas. Iš šios pareigos, taip pat iš reikalavimo sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas kyla pareiga sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties, apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu (be kita ko, ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas), jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.

Šioje konstitucinės justicijos byloje paminėtinos šios reikšmingos bylai aplinkybės ir jų vertinimas:

  1. Seimo narys M. Bastys nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 5 d. pildė ir 2017 m. sausio 5 d. pasirašė Klausimyną, į kurio 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ atsakė „ne“. Taigi M. Bastys nenurodė, kad pažįsta asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose.
  2. Seimo narys M. Bastys, 2017 m. vasario 15 d. apklaustas VSD pareigūnų, parodė, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, tikrai žino, jog P. Vojeika yra buvęs KGB pareigūnas, tačiau pamiršo tai nurodyti.
  3. Asmeninių Seimo nario M. Basčio santykių su P. Vojeika pobūdį VSD nusako apibūdinimu „bendraujama gana artimai“.
  4. Seimo pirmininkui VSD pateiktoje informacijoje nurodyta, kad P. Vojeika yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, bendrauja su buvusiais LSSR ir SSRS KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje.
  5. VSD, atlikęs Seimo nario M. Basčio patikrinimą dėl jo patikimumo, Seimo pirmininkui pranešė prieštaraujantis, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
  6. Kaip matyti iš VSD pažymos, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius, be kita ko, su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu.
  7. VSD taip pat informavo, kad Seimo narys M. Bastys dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiame prie Rusijos švelniosios galios projektų priskiriamame tarptautiniame meno festivalyje „Atvira jūra“.
  8. Klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Seimo narys M. Bastys pildė ne pirmą kartą, tačiau ir 2006 m. rugsėjo 4 d. pildytame klausimyne nebuvo nurodyti asmeniniai ryšiai su Rusijos diplomatais.

Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad pildydamas Klausimyną jis esą pamiršo nurodyti buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. Bastys gana gerai pažinojo P. Vojeiką (jie pažįstami jau ilgą laiką, Seimo nario M. Basčio teigimu, šešiolika metų), gana artimai su juo bendravo (yra prašę vienas kito paramos, Seimo narys M. Bastys keletą kartų yra lankęsis P. Vojeikos namuose, pažįsta jo šeimos narius), žinojo apie jo veiklą KGB (P. Vojeika jam pats apie tai buvo sakęs ir užsiminęs, kad jų bendravimas Seimo nariui M. Basčiui gali būti nepalankus), pats Seimo narys M. Bastys paaiškinimuose teigė supratęs, kad bendravimas su P. Vojeika jam gali sukelti nepatogumų.

Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad jis esą nesuprato Klausimyno 55 punkto klausimo turinio, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne kartą yra išrinktas Seimo nariu, turi aukštąjį išsilavinimą ir mokslų daktaro laipsnį. Atsižvelgiant į tai, jam turėjo būti suprantama, kad Klausimyno 55 punkte turimi omenyje bet kurių kitų valstybių (įskaitant SSRS) žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose kada nors dirbę asmenys, jam taip pat turėtų būti žinoma apie represinių SSRS vidaus reikalų ir saugumo struktūrų veiklą Lietuvoje ir šios veiklos istorines bei politines aplinkybes, todėl jam neturėjo kilti abejonių, kad vertinant asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumą gali būti aktualūs jo ryšiai su buvusiais SSRS saugumo tarnybų darbuotojais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pildydamas Klausimyną Seimo narys M. Bastys turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jame išdėstytus klausimus, be to, jis nesikreipė į VSD pareigūnus, kad šie paaiškintų klausimą dėl pažinčių su kitų valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojais, taip pat nepasinaudojo numatytomis papildomomis galimybėmis atsakymus į Klausimyną surašyti atskirame lape ir kartu su Klausimynu pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Be to, nei pirmą kartą, nei pakartotinai apklaustas VSD Seimo narys M. Bastys neteigė, kad nesuprato klausimo turinio, šis argumentas pateiktas vėliau, todėl jis vertintinas kaip gynybinė Seimo nario M. Basčio pozicija.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, M. Bastys pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu VSD pareigūnai nebūtų turėję informacijos apie Seimo nario M. Basčio ir P. Vojeikos ryšius ir nebūtų apie tai paklausę Seimo nario M. Basčio, o būtų vadovavęsi vien Klausimyne paties Seimo nario M. Basčio pateikta informacija, šie ryšiai būtų nepaaiškėję. Kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, jie atskleisti ne Seimo nario M. Basčio, bet VSD pareigūnų, kurie vadovavosi savo turimais duomenimis, o ne Seimo nario M. Basčio užpildytame Klausimyne pateikta informacija, iniciatyva.

Atsižvelgdamas į šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir jų vertinimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą, nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir taip pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Taigi M. Bastys nesilaikė iš Seimo nario priesaikos jam kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu veiksmu Seimo narys M. Bastys neįvykdė iš konstitucinės Seimo nario pareigos saugoti valstybės paslaptį, taip pat iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylančio reikalavimo Seimo nariui elgtis sąžiningai, pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties, apsaugai. Taigi Seimo narys M. Bastys nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Vertindamas, ar šis Seimo nario M. Basčio padarytas Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus ir ar juo sulaužyta Seimo nario priesaika, Konstitucinis Teismas atsižvelgė į konstitucinio valstybės paslapčių instituto reikšmę, Seimo nario M. Basčio veiksmo nuslepiant ryšių su P. Vojeika pobūdį ir galimą grėsmę su valstybės paslaptimi susijusioms pamatinėms ir kitoms konstitucinėms vertybėms.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybės paslaptis pagal Konstituciją yra tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, t. y. galėtų būti pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta teisinį reguliavimą įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuriai reikalinga aukščiausio lygio apsauga, nes ją praradus arba neteisėtai atskleidus gali būti pažeistos pamatinės konstitucinės vertybės – gali būti sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui, atsirasti ypač sunkios pasekmės valstybės interesams arba sukeltas pavojus žmogaus gyvybei.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip minėta, nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad, kaip minėta, Seimo narys M. Bastys klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, taigi pakartotinai neįvykdė pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties, apsaugai. Šios bylos kontekste Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sąžiningas atsakymas į Klausimyno 55 punkto klausimą dėl pažinčių su kitų valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojais vertintinas kaip ypač svarbus atsižvelgiant į iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matomus Seimo nario M. Basčio ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Kaip minėta, iš VSD 2017 m. kovo 8 d. pažymos Seimo pirmininkui matyti, kad, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius, be kita ko, su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su P. Vojeika ir taip nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, jos 59 straipsnio 2, 4 dalių, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio reikalavimus ir kartu sulaužė priesaiką.

Kiti Seimo nutarime nurodyti veiksmai netirti, nes jų nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui

 Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl šių Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą“ išdėstytų Seimo nario M. Basčio veiksmų:

– per apklausas VSD ir NSGK teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB,

– teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus.

Konstitucinis Teismas šioje išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Seimo statute nustatytą teisinį reguliavimą specialioji tyrimo komisija turi įgaliojimus tirti tik subjektų, turinčių teisę pateikti Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą, pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumą ir remdamasi šiuo tyrimu parengti išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją tinkamo teisinio proceso reikalavimas parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (be kita ko, tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje) pagal Konstituciją lemia tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai. Dėl to ši parlamentinė procedūra turi būti, be kita ko, tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių (ar Seimo struktūrinio padalinio) pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne formuluojami iš esmės nauji, apkaltos iniciatorių nepateikti kaltinimai, ypač Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam gali būti pradedama apkalta, pateiktų paaiškinimų šiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui pagrindu. Kitaip būtų sudarytos prielaidos atgrasyti Seimo narį ar valstybės pareigūną, kuriam gali būti pradedama apkalta, naudotis minėtomis tinkamo teisinio proceso teisėmis.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl šių Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodytų veiksmų nebuvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės kaltinimai, Specialioji tyrimo komisija Seimo nario M. Basčio jai pateiktų paaiškinimų pagrindu suformulavo iš esmės naujus, apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės nepateiktus kaltinimus. Kadangi dėl šių veiksmų nebuvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės siūlymai pradėti apkaltos procesą, Konstitucinis Teismas šių kaltinimų netyrė.

Konstitucinis Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmas – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nurodyti veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai prašo įvertinti pareiškėjas, buvo atlikti ne dabartinės, o 2012–2016 m. Seimo kadencijos metu. 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo narių įgaliojimai pasibaigė naujai išrinktam Seimui 2016 m. lapkričio 14 d. susirinkus į pirmąjį posėdį. Taigi M. Basčio, kaip 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo nario, įgaliojimai ir jo duotos priesaikos galiojimas yra pasibaigę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys apkaltos proceso tvarka gali būti pašalinti iš pareigų (jiems gali būti panaikintas Seimo nario mandatas) už veiksmus, nustatytus Konstitucijoje: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą. Šie apkaltos pagrindai nėra tapatūs ir negali būti aiškinami vienodai. Kaip 2017 m. vasario 24 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.

Kitas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas – jį sudarančių veiksmų padarymo laiko aspektu vertintinas kitaip nei pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog iš Konstitucijos 74 straipsnio formuluotės, kad apkaltos proceso tvarka Seimas gali pašalinti iš pareigų šiame straipsnyje nurodytus asmenis, „šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką“, matyti, kad svarbus yra ne tik veiksmų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, paaiškėjimo, bet ir šių veiksmų atlikimo laikas, t. y. kad tokius veiksmus asmuo būtų atlikęs ne bet kada, o eidamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, ir galiojant šiai duotai priesaikai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad apkaltos procesas nėra savitikslis. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš užimamų pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Taigi pašalinimas iš užimamų pareigų, kaip konstitucinė sankcija, taikoma apkaltos proceso tvarka, turi būti siejamas su šias (o ne kitas, prieš tai eitas) pareigas einant padarytu šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir galiojančios priesaikos sulaužymu, t. y. šios sankcijos paskirtis yra pašalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį būtent iš užimamų pareigų – tokių pareigų, kurias jis pradėjo eiti davęs atitinkamą priesaiką ir kurias eidamas šią galiojančią priesaiką sulaužė. Akivaizdu, kad neįmanoma pašalinti asmens iš tokių pareigų, kurių jis nebeužima pasibaigus (nutrūkus) įgaliojimams, todėl neįmanoma ir Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens konstitucinė atsakomybė už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, padarytą ėjus tokias pareigas.

Taigi pagal Konstituciją, be kita ko, jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu; atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už veiksmus, padarytus ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, pagal Konstituciją Seimo nario apkalta būtų galima tuo atveju, jeigu šie veiksmai taip pat būtų nusikalstami, t. y. esant apkaltos pagrindui „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“. Bet kuriuo atveju Seimo nario veiksmai, padaryti ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, galėtų būti pagrindas, vadovaujantis Konstitucijos 75 straipsniu, pareikšti nepasitikėjimą ir atleisti tokį Seimo narį iš pareigų Seime, į kurias jis buvo Seimo paskirtas ar išrinktas, taip pat galėtų būti Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamo tyrimo objektas, jeigu jie būtų ypatingos, t. y. valstybinės, svarbos.

Ši Konstitucinio Teismo išvada įsigalioja paskelbus ją Konstitucinio Teismo svetainėje.

Išvados tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1773/content.