Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-12-22 17:43

Priimtas prašymas ištirti Elektros energetikos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, prašymas ištirti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos nuostatos atitiktį Konstitucijai ir įstatymams grąžintas pareiškėjai

2017-12-22

Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams neprieštarauja Elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kuriomis reguliuojamas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo pratęsimas.

Pareiškėja ginčija Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius. Pareiškėjos teigimu, ūkio subjektui, kuris dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių neturi realios galimybės per pratęstą 6 mėnesių leidimo galiojimo terminą įgyvendinti visų numatytų darbų, sudaromos dirbtinės, objektyviais kriterijais nepagrįstos kliūtys patekti į elektros energijos rinką, pažeidžiamas tokio subjekto teisėtas lūkestis, kad jo įgyta teisė užsiimti leidime nurodyta ūkine veikla bus išlaikyta nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinama, o tuo atveju, jeigu jis negalės atlikti numatytų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, išnykus nurodytoms aplinkybėms, jis turės realią galimybę tęsti ūkinę veiklą ir baigti įgyvendinti projektą, nepatirdamas neigiamų pasekmių.

Remdamasi panašiais teisiniais argumentais pareiškėja taip pat ginčija Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, 24 dalies 2 punktą tiek, kiek pagal juos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas nepratęsiamas, kai asmuo, vėluojantis atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, negali pateikti šiuos veiksmus ar aplinkybes pagrindžiančių dokumentų būtent dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

Pareiškėjai grąžinta ta prašymo dalis, kuria prašyta ištirti Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos (toliau – ir Programa) 1 priedo pastraipos Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo principams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 2 daliai. Pareiškėja ginčijo Programos 1 priedo pastraipą Nr. R-1-3 dėl to, kad ja buvo pakeista vertinimo kriterijaus – Vilniaus mieste 2021 metais maksimalios reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtosios šiluminės galios – reikšmė: ji suvienodinta su 2017 metų reikšme, t. y. nustatyta, kad 2021 metų kriterijaus reikšmė yra nebe 400 MW, bet 319 MW.

Konstatuota, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl šiuo teisiniu reguliavimu buvo pažeisti šilumos gamintojų teisėti lūkesčiai, ūkinės veiklos ir sąžiningos konkurencijos laisvės, todėl pareiškėjai ši prašymo dalis grąžinta kaip neatitinkanti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/27_2017.htm