Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-07-03 14:10

Skelbiamas nutarimas byloje dėl Karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai

2017-07-03

Antradienį, liepos 4 d., 13.00 val. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą ištirti Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto tiek, kiek jame nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui (kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas).

Prašymą Konstituciniam Teismui pateikęs VAAT nagrinėjo administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti nuo karo prievolės Lietuvoje įregistruotos, bet nelaikomos tradicine Jehovos liudytojų religinės bendrijos dvasininką (paskirtą į patarnautojo (diakono) pareigas).

Pareiškėjui kilo abejonių, ar ginčijama Karo prievolės įstatymo nuostata nėra diskriminacinė, nes pagal ją nuo Konstitucijoje įtvirtintos pareigos atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atleidžiami ne visų, o tik devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų, nurodytų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų, –  dvasininkai. Pagal Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį valstybė pripažįsta ne tik tradicines, bet ir kitas religines organizacijas, kurios turi atramą visuomenėje, ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Tačiau kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ir bendrijos (tiek valstybės pripažintos, tiek nepripažintos) pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą negali tapti tradicinėmis Lietuvoje ir jų dvasininkai negali būti atleisti nuo karo prievolės. Pasak pareiškėjo, Karo prievolės įstatyme nėra nurodyta jokių teisinių aplinkybių, leidžiančių objektyviai pateisinti tokį nevienodą Lietuvoje registruotų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų teisinį traktavimą.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/15_2016.htm.