Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-03-14 12:57

Skelbiamas nutarimas byloje dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą

2017-03-14

Rytoj, kovo 15 d., 10 val. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Marijampolės rajono apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo, Šiaulių apygardos teismo, Joniškio rajono apylinkės teismo prašymus ištirti, ar Konstitucijos 23, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Baudžiamojo kodekso (BK) 1891 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjų nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo, nes juo įtvirtinta neproporcinga, netikslinga ir neveiksminga teisinės atsakomybės priemonė. Vietoj jos įstatymų leidėjas galėjo pasirinkti ir kitas priemones kovai su neteisėtu praturtėjimu.

Pasak pareiškėjų, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo elemento – konstitucinio proporcingumo principo, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pažeidžiant konstitucinius nuosavybės teisės apsaugos reikalavimus, neproporcingai ribojamos ir asmens nuosavybės teisės.

Pareiškėjai, ginčydami BK 1891 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 1, 3 dalims, teigia, jog šio straipsnio formuluotė „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ reiškia, kad pajamų neteisėtumas nustatomas remiantis oficialiai gaunamų pajamų stoka ir kaltinamojo nesugebėjimu įtikinamai pagrįsti jų pakankamumą turimam turtui įgyti. Vadinasi, išvada apie pajamų neteisėtumą grindžiama prielaida, kad visa, kas negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, buvo įgyta neteisėtai. Toks vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą ir įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, taip pat šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą versti duoti parodymus prieš save.

Pasak pareiškėjų, BK 1891straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, aiškinamas kartu su BK 190 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, gali būti vertinamas kaip prieštaringas, neaiškus ir dviprasmiškas, kliudantis suformuluoti kaltinimą taip, kad gynyba žinotų tikslų jo faktinį ir teisinį pagrindą ir galėtų veiksmingai jį ginčyti. Taip yra pažeidžiamas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, teisė į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalys), konstitucinis teisinės valstybės principas. Iš šių pareiškėjų argumentų matyti, kad BK 1891 straipsnio 1 dalies atitiktis Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam asmens teisės į tinkamą teismo procesą principui yra ginčijama tik tiek, kiek, pasak jų, prieštaringu, neaiškiu ir dviprasmišku ginčijamu teisiniu reguliavimu asmeniui nėra užtikrinama teisė į gynybą.