Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-02-24 15:58

Seimo statuto nuostata dėl apkaltos proceso sąvokos prieštarauja Konstitucijai

2017-02-24

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo statuto nuostata tiek, kiek pagal ją apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ar teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ar teisėjo ir Seimo nario pareigas, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui. 

Nutarime Konstitucinis Teismas šiandien pažymėjo, kad Konstitucijoje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.

Konstitucinis Teismas priminė, kad konstitucinė apkaltos, kaip pilietinės visuomenės savisaugos priemonės, paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausiųjų valstybės pareigūnų veiklos kontrolė sudarant prielaidas taikyti jiems konstitucinę atsakomybę – pašalinti iš užimamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.

Atsižvelgęs į tokią konstitucinę apkaltos paskirtį, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad apkalta gali būti taikoma ir už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti minėtas pareigas.  Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su konstitucine apkaltos paskirtimi, nes sudarytų prielaidas eiti pareigas tiems aukščiausiesiems valstybės pareigūnams, kurie, paaiškėjus nusikaltimams, padarytiems iki jiems pradedant eiti pareigas, diskredituotų valstybės valdžią ir dėl to prarastų piliečių pasitikėjimą. Kiekvienu atveju tik Seimas gali pašalinti konkretų asmenį iš jo užimamų pareigų (panaikinti jo Seimo nario mandatą) paaiškėjus, jog jis padarė nusikaltimą.  

Nutarime taip pat pažymėta, kad Seimas, reglamentuodamas apkaltos procesą, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, nepažeisti apkaltos konstitucinės sampratos. Konstatuota, kad Seimas, nustatydamas ginčijamą apkaltos proceso teisinį reguliavimą, susiaurino Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtintą galimybę taikyti apkaltą už nusikaltimo padarymą, taigi nepaisė konstitucinės apkaltos sampratos.

Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui apkaltą remiantis Seimo statuto nuostatomis turėtų būti galima taikyti ir už tokį nusikaltimą, kuris padarytas iki Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui pradedant eiti pareigas, tačiau paaiškėjo jas jau einant.  Seimui atitinkamai kyla pareiga koreguoti visuminį apkaltos proceso teisinį reguliavimą sudarant prielaidas taikyti apkaltą ir už tokį nusikaltimą. Jį koreguojant, turi būti atsižvelgiama ne tik į šio Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinę dalį, bet ir į jame suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.

Iš jų yra pažymėtinos šios: Seimas, gavęs įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, į Konstitucinį Teismą  privalo kreiptis tik kai apkalta taikoma už nusikaltimą, padarytą einant pareigas; Seimas gali nustatyti apkaltos taikymui svarbias aplinkybes (kad nusikaltimą padarė konkretus pareigūnas) tik tuomet, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus (asmenį užtikus darantį nusikaltimą ir tai turi būti oficialios institucijos pateikta informacija), taip pat tada, kai apkalta už nusikaltimą taikoma Respublikos Prezidentui, kuris turi ypatingą imunitetą. Visais kitais atvejais apkalta už nusikaltimą gali būti taikoma tik kai nurodytosios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir tik kai tokios aplinkybės nustatytos juo neabejotinai t. y. galutinai.

Daugiau informacijos  galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt   Prašome cituojant arba kitaip platinant šią informaciją nurodyti informacijos šaltinį