Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-05-18 11:37

Pradedama nagrinėti byla dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai

2017-05-18

Ketvirtadienį, gegužės 18 d., Konstitucinis Teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėja bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Joniškio rajono apylinkės teismo prašymus ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas tiek, kiek pagal jį bankroto byla gali būti iškelta fiziniam asmeniui, nuteistam pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 182, 183, 300 straipsnius, jeigu dėl to jis tapo nemokus ir jo teistumas nėra išnykęs, ir šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti.

Pareiškėjai savo abejones FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui iš esmės grindžia dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 (kreditinis sukčiavimas) ir 207 (sukčiavimas) straipsniuose, panašumu ir teigia, kad įstatymų leidėjo pasirinktas kriterijus, pagal kurį atrinktos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos, kurias padarius fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta, nėra aiškus. Asmenys, padarę kitas, pareiškėjų nuomone, panašias nusikalstamas veikas, nepagrįstai traktuojami palankiau.

Pareiškėjo LAT abejonės dėl kitos nuostatos atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai (asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas), konstituciniam teisinės valstybės principui grindžiamos tuo, kad kreditorius, reikalaujantis atlyginti tyčine nusikalstama veika padarytą žalą, nėra savanoriškas kreditorius, pats nusprendęs turėti teisinių santykių su skolininku, ir jo reikalavimas dėl tokios žalos atlyginimo skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nurašius tyčine nusikalstama veika padarytą žalą, ji, nors ir priteista ją atlyginti, gali likti visiškai ar iš dalies neatlyginta.

Pareiškėjas LAT nurodo, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Todėl pareiškėjas abejoja, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.

LAT prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/17_2016.htm.

Joniškio rajono apylinkės teismo prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/19_2016.htm