Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-09-08 13:54

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai

2017-09-08

Konstitucinis Teismas priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) I skirsnio tiek, kiek jame nustatytu teisiniu reguliavimu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,2 iki 10,98, o merų pavaduotojų – nuo 10,5 iki 9,45, taip pat šio įstatymo priedėlio pakeitimų, kuriais buvo pratęsiamas šių  koeficientų sumažinimo terminas, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjas, cituodamas kai kurias Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimų nuostatas, savo prašyme pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, laikydamasis tam tikrų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, gali nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinamas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimai). Tačiau pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu galėjo būti pažeisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai, kurių laikydamasis įstatymų leidėjas dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi teisę mažinti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimus.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip paminėta 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose, visų savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą ir visiems vienodai – 10 proc., t. y. daug mažesniu mastu negu kitų valstybės politikų (Seimo ir Vyriausybės narių), teisėjų ir kai kurių valstybės pareigūnų, prokurorų, valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai. Pareiškėjas į tai neatsižvelgė ir nepaaiškino, kodėl nustatytas savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų ir merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientų sumažinimo mastas galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas, netolygus ir diskriminacinis.

Pareiškėjas, be to, nedetalizavo, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu galėjo būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų tai pačiai politikų grupei priklausančių, bet skirtingas pareigas einančių asmenų atlyginimų dydžių proporcijos. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad sumažinti merų ir merų pavaduotojų atlyginimų dydžiai galėjo būti priartinti prie kurių nors žemesnės kvalifikacijos asmenų, dirbančių mažiau sudėtingą, bet iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą, atlyginimo dydžio.

Todėl Konstitucinio Teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, ir jo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų. Prašymo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/16_2017.htm.