Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-09-27 16:52

Pareiškėjai grąžintas prašymas ištirti teisės aktų, susijusių su transporto priemonių technine apžiūra ir jų duomenų bazėmis, skolininkų ir lošėjų duomenų tvarkymu, valstybės įmonės Registrų centro steigimu, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams

2017-09-27

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti Saugaus eismo automobilių keliais, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų kai kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai, taip pat Vyriausybės nutarimo ir juo patvirtintų Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatų bei Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonės Registrų centras įsteigimo“ nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Pareiškėja, ginčydama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų atitiktį Konstitucijai, teigė, kad pagal jų nuostatas teisė atlikti motorinių transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą gali būti suteikiama (pratęsiama) be konkurso. Sprendime pažymėta, kad šiuose punktuose nėra nuostatų, susijusių su įmonių, atliekančių tokią apžiūrą, parinkimu, todėl neaišku, kuo remdamasi pareiškėja teigė, kad būtent pagal ginčijamus straipsnio punktus be konkurso gali būti suteikta (pratęsta) teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą.

Ginčydama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 6, 7 dalių atitiktį Konstitucijai, pareiškėja teigė, kad jų nuostatomis sudaromos kliūtys asmenims, kurie nėra Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariai, gauti duomenis atitinkamai iš Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės ir Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl šie asmenys turėtų turėti galimybę tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nurodytų organizacijų nariai, naudotis minėtų duomenų bazių duomenimis ir kodėl būtent ginčijamomis nuostatomis trukdoma tapti šių organizacijų nariais.

Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, kodėl ginčija nebegaliojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 8–10 dalyse buvusį nustatytą teisinį reguliavimą. Sprendime priminta Konstitucinio Teismo praktika, kad tuo atveju, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi Seimo narių grupė, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja, yra pagrindas nutraukti pradėtą teiseną.   

Pareiškėja, ginčydama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių atitiktį Konstitucijai, teigė, kad pagal jas finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenys teikiami teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, tačiau kas yra teisėtas interesas, įstatyme neapibrėžta. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjos ginčijamose nuostatose yra įtvirtintos skolininkų duomenų teikimo teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims sąlygos, tačiau pareiškėja jų neanalizavo ir nepaaiškino, kodėl jų nepakanka, kad būtų užtikrintas skolininkų duomenų teikimas tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims.  

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies atitiktimi Konstitucijai pareiškėja suabejojo dėl to, kad joje, pareiškėjos teigimu, įtvirtinus neterminuotą skolininkų duomenų saugojimo, tvarkymo ir teikimo laikotarpį nepadengus skolos, pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendime pažymėta, kad pagal kitas šio įstatymo nuostatas asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja jų tvarkymo tikslai, todėl neaišku, kodėl, pareiškėjos nuomone, to nepakanka siekiant užtikrinti, kad nepadengusių skolos duomenų subjektų duomenys nebūtų tvarkomi neterminuotai.   

Pareiškėja taip pat suabejojo Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 55 atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir šiuo nutarimu patvirtintų Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.2, 18.7, 18.8, 22, 25 punktų atitiktimi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį.   

Ginčydama nurodytus Nuostatų punktus pareiškėja teigė, kad pagal juos Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro tvarkytojas duomenis, tarp jų – asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo ir įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, o tai pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo imperatyvias nuostatas. Sprendime pažymėta, kad minėto registro objektas yra asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, todėl neaišku, kodėl, pareiškėjos manymu, duomenų subjektas, pateikdamas tokį prašymą, neduoda sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis. Be to, pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad minėtas registras yra žinybinis, o pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą tokiuose registruose asmens kodą galima naudoti be duomenų subjekto sutikimo.

Pareiškėja nepagrindė ir to, kodėl priimant minėtą Vyriausybės nutarimą buvo pažeista Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarka.

Abejodama kito Vyriausybės nutarimo, priimto 1997 m. liepos 8 d., atitiktimi Konstitucijai, pareiškėja teigė, kad Konstitucijos neatitinka šiame nutarime nustatyta Registrų centro teisinė forma – valstybės įmonė, tačiau sprendime pažymėta, kad pareiškėja nepateikė šią abejonę pagrindžiančių argumentų.

Taigi, nesilaikant Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų, pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos pozicija dėl ginčijamų įstatymų straipsnių (jų dalių, punktų) ir Vyriausybės nutarimų (jų punktų) atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymų nuostatoms nėra aiškiai išdėstyta ir ji nepagrįsta teisiniais argumentais.

Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjos prašyme yra ir kitų trūkumų: nesilaikant Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimo, prašyme nenurodytas Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą (Seimo narys). Sprendime pažymėta, kad, Konstituciniame Teisme neužtikrinus Seimo narių grupės atstovavimo pagal įstatymą, būtų pasunkintas Seimo narių grupės teisių įgyvendinimas, be kita ko, Seimo narių grupės santykiuose su atstovais pagal pavedimą.

Todėl pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas pripažintas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį grąžintas pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1743/content