Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-06-26 13:05

Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, nenumatanti galimybės apeliacinės instancijos teismui perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

2017-06-26

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu nustatęs, kad Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo ginčijama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalis, pripažino, kad Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams prieštarauja BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas nustatė tokią baudžiamųjų bylų proceso tvarką, dėl kurios galima situacija, kad, prokurorui, privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nebeturint teisinės galimybės paduoti ar papildyti apeliacinio skundo, baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje. To padaryti apeliacinės instancijos teismas negali, nes yra ribojamas baudžiamojo proceso teisės principų, pagal kuriuos apeliacinis teismas,  nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties ir turi tikrinti bei vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.

Tokiu atveju nėra ir teisinės galimybės kreiptis į kasacinės instancijos teismą siekiant pabloginti asmens, dėl kurio nebuvo paduotas apeliacinis skundas, padėtį arba asmens, dėl kurio buvo paduotas apeliacinis skundas, padėtį pabloginti labiau, nei buvo prašoma skunde, taip pat nėra teisinės galimybės panaikinti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

Kadangi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas negali pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir (ar) vertinimo klaidų, iš Konstitucijos, jos 109 straipsnio 1 dalies (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą suponuoja, kad įstatyme turi būti nustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai tokioje situacijoje perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindai yra nustatyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tokiu teisiniu reguliavimu nesudarytos prielaidos teismui priimti teisingą sprendimą byloje ir tinkamai įvykdyti teisingumą, neužtikrinama veiksminga kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir paneigiami iš Konstitucijos, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją teismas turi pareigą ne tik ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų teismui priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, bet ir priimti šį sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ši pareiga suponuoja tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, ištyręs įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo, turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą jam iš naujo nagrinėti tik tuo atveju, kai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis galėtų būti pabloginta iš esmės.

Taip pat nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas siekdamas užtikrinti asmens teisę į teismą per įmanomai trumpiausią laiką, teisingo, bylos aplinkybėmis pagrįsto ir argumentuoto teismo sprendimo priėmimą, gynybos teises, gali nustatyti ir kitokius būdus aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias žemesnės instancijos teismo padarytas teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidas, be kita ko, numatyti teisę tokiais atvejais prokurorui, privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui paduoti apeliacinį skundą (ar papildyti paduotąjį).

Pareiškėjo ginčytoje BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundui ir ne daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pripažinus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieštaraujančiu Konstitucijai, praranda teisinę prasmę pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog dėl BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo gali susidaryti tokia situacija, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir nustatęs kitokias faktines aplinkybes, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, privalėtų priimti akivaizdžiai neteisingą, kartu ir neteisėtą sprendimą, nes neturėtų teisinės galimybės nei pats įvertinti kito nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, kaltės, nei grąžinti baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ar prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti.

Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.   http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1721/content