Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-10-23 13:17

Išplėsti galimybę turėti daugybinę pilietybę galima tik referendumu pakeitus Konstituciją

2017-10-20

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu išaiškino, kad pagal Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Konstitucinis Teismas neaiškino tos Seimo prašymo dalies, kurioje prašoma, be kita ko, išaiškinti, ar „santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai““, nes pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnį Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti ir aiškinti faktinės padėties atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paminėjo, kad daugybinę (dvigubą)  pilietybę turinčių asmenų skaičius sudaro 0,74 proc. visų Lietuvos Respublikos piliečių.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad oficialiai aiškinant Konstitucinio Teismo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus oficialioji konstitucinė doktrina nėra koreguojama. Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas. Be to, Konstitucinis Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus jis sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais; savo baigiamųjų aktų Konstitucinis Teismas negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politinių partijų ar kitokių visuomenės organizacijų dokumentais, politikų nuomonėmis ar vertinimais, politologiniais ar sociologiniais tyrimais, visuomenės apklausų rezultatais. Priešingu atveju atsirastų prielaidų abejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, kiltų grėsmė jo nepriklausomumui, pačios Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos stabilumui.

Sprendime pažymėta, kad socialiniai ir demografiniai pokyčiai, taip pat politinio tikslingumo argumentai negali būti pagrindu koreguoti ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas. Pareiškėjo Seimo prašyme Konstituciniam Teismui nurodytos aplinkybės – Lietuvos Respublika tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Europos Sąjungos nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę, padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais, o sudariusiems tokias santuokas asmenims gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę, Jungtinei Karalystei nutarus pasitraukti iš Europos Sąjungos daug joje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės ir kt. – savaime negali pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto reguliavimo turinio. Konstitucinis Teismas priminė, kad ir 2006 m., ir 2013 m., kai buvo priimti pareiškėjo prašomi išaiškinti Konstitucinio Teismo aktai, Lietuva jau buvo Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narė, taip pat buvo kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės  (emigracija ir santuokos su kitų valstybių piliečiais).

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vertinant teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudaryta galimybė be jokių kitų sąlygų Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes po 1990 m. kovo 11 d., kartu būti ir kitų valstybių piliečiais, kaip sudarantį prielaidas dvigubai (daugybinei) pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu, neturi reikšmės tai, kokios kitos valstybės – Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ar kitos pilietybę būtų leidžiama turėti.

Konstitucinio Teismo vertinimu, toks įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį galimybė turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę būtų suteikta po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. į Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybes nares išvykusiems ir jų pilietybę įgijusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat būtų nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi.

Sprendime pabrėžta, kad nors Konstitucijoje yra įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje ir su šia naryste susiję tarptautiniai įsipareigojimai nesuponuoja Lietuvos Respublikos įsipareigojimo sudaryti prielaidas įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę į Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę išvykusiems ir jos pilietybę įgijusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Taip pat pažymėta, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta valstybių narių pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas savo piliečiams turėti kitų valstybių narių pilietybę. Pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą, be kita ko, nuo pagrindinių konstitucinių jų struktūrų. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 1 dalį „Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos“. Taigi Europos Sąjunga gerbia valstybių narių konstitucines ir teisines tradicijas, nacionalines konstitucines tradicijas, susijusias su dvigubos (daugybinės) pilietybės santykių reglamentavimu.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ nereguliuojami Lietuvos Respublikos pilietybės, be kita ko, dvigubos (daugybinės) pilietybės, santykiai, todėl juo negalėjo būti pakeista Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria ribojama dviguba (daugybinė) pilietybė, ir jis neturi reikšmės jos aiškinimui.

Konstitucinis Teismas priminė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, jog Europos Sąjungos pilietybė nekeičia nė vienos valstybės narės nacionalinio pilietybės instituto, taigi ir Lietuvos Respublikos pilietybės instituto, turinio; Lietuvos Respublikos pilietybės atžvilgiu Europos Sąjungos pilietybė yra pridėtinė, papildoma, nes Europos Sąjungos piliečiu gali būti tik asmuo, turintis Europos Sąjungos valstybės narės, šiuo atveju Lietuvos Respublikos, pilietybę. Tai dar kartą patvirtina, kad nacionalinės pilietybės reguliavimas, įskaitant daugybinę pilietybę, yra kiekvienos valstybės narės diskrecija.

Sprendime konstatuota, kad, kaip pabrėžta Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime, 2013 m. kovo 13 d. sprendime, jeigu įstatymų leidėjas vadovaujasi nuostata, kad daugybinės (dvigubos) pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turi imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, be kita ko, 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačioje Konstitucijoje. Vadinasi, nepadarius Konstitucijos pataisų joje nustatyta tvarka, t. y. referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies peržiūros Konstitucijoje nustatyta tvarka kriterijumi gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1749/content