Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Įvykiai

Konstitucinio Teismo pirmininkas dalyvavo forume „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920–1926 metais)“

2016-05-12

Minint Prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Seime įvyko šiai sukakčiai skirtas forumas „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920–1926 metais)“. Jame Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas perskaitė pranešimą „Demokratinės valstybės užuomazgos 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijoje“.

D. Žalimas pažymėjo, kad prieš 94 metus po ilgų diskusijų Steigiamojo Seimo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo pirmoji nuolatinė atkurtos Lietuvos valstybės Konstitucija, įtvirtinusi 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto pamatines nuostatas dėl valstybės nepriklausomybės atkūrimo ir demokratinės santvarkos nustatymo.

„Ši Konstitucija yra demokratiškiausia Konstitucija iš tarpukario nepriklausomos Lietuvos konstitucinio paveldo, jos kūrėjai orientavosi į modernios ir pažangios demokratinės valstybės kūrimą. 1922 m. Konstitucija pradėjo formuoti šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucines tradicijas, o nemažai jos nuostatų įkvėpė ir dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjus“, – pasakė D. Žalimas.

Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko, Konstitucijos demokratiškumą liudija joje įtvirtinti demokratiniai valstybės santvarkos pagrindai, politinis pliuralizmas, nuostatos dėl pamatinių asmens teisių ir laisvių, čia randama ir tiesioginės demokratijos elementų, kaip antai piliečių įstatymo iniciatyvos teisė.  Šioje Konstitucijoje buvo nustatytas Konstitucijos viršenybės principas ir tai patvirtina, kad Konstitucijos kūrėjai teisės viešpatavimui, kaip konstitucinei vertybei, teikė ypatingą reikšmę. Būtent šioje Konstitucijoje pirmą kartą buvo nustatyta, kad ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir Teismas yra valstybės valdžios vykdytojas. D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto tam tikrais klausimais Konstitucijos leidėjams – Steigiamojo Seimo atstovams nepavyko rasti sutarimo, ypač dėl prezidento institucijos galių, valstybės ir religijos santykių teisinio reguliavimo, pasaulėžiūros dalykų. Todėl 1922 m. Konstitucijoje, be labai pažangių ir liberalių individualias žmogaus teises įtvirtinusių nuostatų, buvo ir žmogaus pasirinkimo laisvę varžančių nuostatų, pavyzdžiui, privalomas religijos mokymas mokyklose. Konstitucija nepakankamai užtikrino valdžių galių pusiausvyrą, parlamentui suteikdama išskirtines galias. Nors 1922 m. Konstitucija ir įtvirtino Konstitucijos viršenybę, nešališka institucija, galinti spręsti įstatymų konstitucingumo klausimus, nebuvo įsteigta.

D. Žalimo teigimu, kalbėti apie 1922 m. Konstituciją ir joje įtvirtintas demokratines vertybes minint Prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines prasminga jau vien todėl, kad K. Grinius aktyviai dalyvavo Konstitucijos kūrimo procese. Jis tikėjo, kad konstituciškai įtvirtinti atkurtos valstybės pagrindus yra vienas svarbiausių darbų, nes būtent Konstitucija, kaip jis sakė, „garantuoja žmogui teisę spręsti savo krašto reikalus“. 1922 m. Konstitucija nemažai atspindėjo ir įprasmino Prezidento K. Griniaus, dar vadinamo parlamentinės tarpukario demokratijos simboliu, puoselėtas ir gintas demokratijos, laisvės, teisingumo, piliečių teisių idėjas.

„Norėčiau priminti K. Griniaus po prezidento priesaikos išsakytas mintis apie tai, kad kol gerbsime Konstituciją, tol turėsime šalies ramybę. Bet dar svarbiau, ką tuomet pasakė K. Grinius, kad turime „ne Konstituciją lenkti į save, bet save lenkti į Konstituciją“. Tai amžino aktualumo žodžiai, nepraradę svarbumo ir nūdienos visuomenėje, kurioje vis dar matome pavyzdžių, kai siekiama ne gyventi pagal Konstituciją, o Konstituciją derinti prie savų siaurų interesų“, – kalbėjo Konstitucinio Teismo pirmininkas. Jis pabrėžė, kad K. Grinius išliko pavyzdžiu žmogaus, kuris visą gyvenimą buvo ištikimas demokratinėms idėjoms, o pagarbą konstitucinėms vertybėms ir nuostatoms įprasmino ir įkūnijo savo darbais.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.