Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Įvykiai

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas susitiko su Lietuvos pasirengimą Seimo rinkimams vertinančiais ekspertais

2020-03-05

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (toliau – ESBO / ODIHR) rinkimų ekspertais Vladimiru Misevu ir Oleksijumi Lychkovakhu. Kovo 2–6 d. vykusios ESBO / ODIHR rinkimų ekspertų misijos tikslas – įvertinti Lietuvos pasirengimą 2020 m. spalio mėn. vyksiantiems Seimo rinkimams. Remdamasis per šį vizitą surinkta informacija, ESBO / ODIHR priims sprendimą, ar tikslinga juos stebėti.

Ekspertai domėjosi Konstitucinio Teismo kompetencija sprendžiant rinkimų bylas, jo jurisprudencija, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusia su rinkimais. Juos domino ir klausimai, susiję su daugybine pilietybe, rinkimų kampanijos skaidrumu socialiniuose tinkluose, kitos temos.

D. Žalimas ekspertams priminė Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, kuriose išaiškinta, kad Seimo nariais negali tapti asmenys, dėl kurių išrinkimo teisėtumo kilo abejonių, o masinis, sisteminis rinkėjų papirkimas yra šiurkštus demokratinių rinkimų principų pažeidimas, sudarantis pagrindą abejoti rinkimų rezultatų legitimumu. Konstitucinis Teismas išvadose yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi pareigą išsiaiškinti, ar nėra pagrįstų abejonių, kad rinkėjų papirkimu galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, o nustačiusi demokratinių rinkimų principų pažeidimus, ji turi veiksmingai užtikrinti, kad Seimo nario mandato neįgytų asmenys, dėl kurių išrinkimo teisėtumo kiltų abejonių. Tai lėmė atitinkamą vėlesnį rinkimų įstatymų papildymą.

„Buvo bandyta „įveikti“ 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą, kuria remiantis kai kurie vienos partijos kandidatai buvo išbraukti iš galutinės kandidatų sąrašo eilės dėl galimo rinkėjų papirkimo balsuojant už juos. Tačiau Konstitucinis Teismas principingai įvertino Seimo nutarimą, kuriuo į galutinę tos partijos kandidatų sąrašo eilę vėl buvo įrašyti iš jos išbraukti asmenys, taip pakeičiant pagal Konstitucinio Teismo išvadą nustatytus galutinius Seimo rinkimų rezultatus, ir 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažino šį Seimo nutarimą iš esmės niekiniu. Apskritai Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, kad iš rinkimų turi būti šalinami kandidatai, kurių naudai galėjo būti papirkinėjami rinkėjai, o masinio rinkėjų papirkinėjimo atveju rinkimų rezultatai negali būti pripažįstami teisėtais, lėmė tai, kad rinkėjų papirkimo atvejai praktiškai nefiksuojami. Galbūt todėl Konstitucinis Teismas paklausimų dėl rinkimų rezultatų teisėtumo įvertinimo nebesulaukia“, – sakė D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas ekspertams pristatė ir jurisprudenciją, susijusią su daugybine pilietybe. Jis pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas šiuo klausimu ne kartą yra pateikęs savo vertinimą, kad griežtas daugybinės pilietybės ribojimas pagal Konstituciją gali būti panaikintas tik referendumu. Kalbėdamas apie galimybes apriboti netikrų naujienų ir galimo šmeižto srautą socialiniuose tinkluose rinkimų kampanijų metu, D. Žalimas atkreipė svečių dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime yra pabrėžęs, jog valstybė turi pareigą imtis veiksmingų priemonių prieš informacijos, griaunančios pliuralistinės demokratijos pagrindus, skleidimą, būtent prieš informacijos, kuria būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta ir diskriminacija ar šmeižiama, sklaidą. Šiuolaikinės geopolitinės aplinkos kontekste itin svarbi valstybės pareiga imtis priemonių prieš dezinformaciją, ypač prieš organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene ir darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms.

Priminsime, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas yra ESBO / ODIHR projekto „Įtraukių ir atskaitingų demokratinių institucijų stiprinimas“ ekspertų grupės narys. Šiuo projektu siekiama stiprinti demokratines institucijas ir demokratinius procesus, keitimąsi žiniomis ir techninę paramą vykdomai politikai, teisinėms ir institucinėms reformoms, o planuojamas rezultatas – parengtos demokratinės teisėkūros gairės ESBO šalims.

ESBO / ODIHR rinkimų ekspertai taip pat susitiko su Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovais.