Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Įvykiai

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas Strasbūre dalyvavo diskusijoje, skirtoje Europos žmogaus teisių konvencijos 70-mečiui

2020-01-31

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir teisėja Danutė Jočienė sausio 31 d. Strasbūre (Prancūzijos Respublika) dalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) suorganizuotame teisėjų seminare „Europos žmogaus teisių konvencija: 70 metų gyvuojantis dokumentas“ ir darbo metų pradžios iškilmėse.

Seminaro dalyviai diskutavo apie Europos žmogaus teisių konvenciją kaip gyvąjį instrumentą, iššūkius, susijusius su įvairiais lyčių lygybės, aplinkosaugos, mokslo ir technologijų klausimais.

Kasmetiniame EŽTT renginyje dalyvauja žymiausi įvairių Europos šalių teisininkai, nacionalinių aukščiausiųjų teismų vadovai.

Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais vyksta sėkmingas Konstitucinio Teismo ir EŽTT dialogas.

„Pabrėžiu, kad tai yra būtent dialogas, nes ne tik EŽTT jurisprudencija yra vienas iš šaltinių sprendžiant konstitucinės justicijos bylas, bet ir EŽTT remiasi Konstitucinio Teismo plėtojama oficialiąja konstitucine doktrina. Todėl ir Konstitucinis Teismas, ir EŽTT vienu balsu gina žmogaus teises kaip universalias konstitucines vertybes. Naujausias pavyzdys – EŽTT sausį priimtas sprendimas  byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kuriame kaip pažangų konstitucinės teisės šaltinį, kuriuo turi būti grindžiama visa nacionalinė praktika, EŽTT plačiai cituoja Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimą. Šiame nutarime pabrėžiama, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, o tai reiškia, jog tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine. Tokia pagarba kiekvieno žmogaus orumui turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatų ar stereotipų. Taigi negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos. Tą patį Europos žmogaus teisių konvencijos požiūriu konstatavo ir EŽTT“, – sako D. Žalimas.

Kitas pastarųjų metų sėkmingo dialogo pavyzdys yra 2019 m. priimtas EŽTT sprendimas byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Šiame sprendime EŽTT pripažino, kad masinis partizanų naikinimas galėjo būti laikomas genocidu, be kita ko, remdamasis Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimu, kuriame atskleisti Lietuvos partizanų teisinio statuso ir prieš juos vykdytų okupacinio režimo nusikaltimų kvalifikavimo klausimai.

Konstitucinio Teismo pirmininko manymu, EŽTT ir Konstitucinio Teismo dialogas yra naudingas ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvencijos teisę, ir ugdant Lietuvoje pagarbą demokratinėms vertybėms bei vakarietiško lygio toleranciją. Todėl, anot D. Žalimo, skaitant EŽTT, kaip ir Konstitucinio Teismo, nutarimus reikėtų galvoti ne apie tai, kiek gali kainuoti jų įgyvendinimas, o ką valstybė turėtų padaryti, kad nebūtų pažeidžiamos jos piliečių teisės.