Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Įvykiai

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas dalyvavo Tartu taikos sutarties 100-mečio minėjimo renginiuose

2020-02-01

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas vasario 1 d. Tartu (Estijos Respublika) dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Tartu taikai 100“.

Konferencija yra vienas iš renginių, skirtų Tartu taikos sutarties jubiliejinei sukakčiai paminėti. Joje mokslininkai, diplomatai, tyrėjai, žurnalistai ir studentai diskutavo apie istoriją, tarptautinę teisę ir politiką. D. Žalimas kalbėjo apie tarptautinės teisės aspektus, susijusius su Tartu taikos sutartimi.

Tartu taikos sutartis tarp Estijos ir Rusijos buvo pasirašyta 1920 m. vasario 2 d. po pergalingos Estijos kovos dėl nepriklausomybės. Sutartimi nutraukta tarp šalių buvusi karo padėtis. Rusija šia sutartimi pripažino Estijos Respublikos nepriklausomybę de jure ir visiems laikams atsisakė visų teisių į jos teritoriją. Todėl Tartu taikos sutartis kartais yra laikoma Estijos Respublikos gimimo liudijimu.

Taikos sutartį su Rusija Estija sudarė pirmoji iš Baltijos šalių. Vėliau tais pačiais 1920 m. taikos sutartis su Rusija taip pat sudarė Lietuva ir Latvija. Pasak D. Žalimo, šios sutartys buvo grindžiamos tais pačiais tarptautinės teisės pagrindais: Rusija pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę remdamasi tautų apsisprendimo teise, kuri apėmė teisę atsiskirti nuo valstybės, kuriai tam tikra tauta anksčiau priklausė; Rusija visiems laikams atsisakė savo suvereniteto Baltijos valstybėms, nustatė su jomis sienas.

„Šios sutartys buvo itin svarbios Baltijos šalims – jas pripažinus valstybei, nuo kurios atsiskyrė, šalys galėjo įsitvirtinti tarptautinėje bendrijoje. Tokiais atvejais pagal tarptautinę teisę secesija yra neginčijama. Tiesa, Lietuvai ši sutartis nebuvo vienareikšmė, nes reiškė glaudesnį suartėjimą su sovietų Rusija, o tai nepalankiai interpretavo Lietuvą taip pat puolusi Lenkija. Kartu reikėtų pasakyti, kad vis dėlto būtent Lenkijos sėkmė atremiant Rusijos puolimą lėmė šių taikos sutarčių pagrindu pripažintų Baltijos šalių galimybes įsitvirtinti kaip realiai nepriklausomoms valstybėms, nes Rusija, dar pasirašydama tas taikos sutartis, jau buvo pradėjusi planuoti šių šalių užgrobimą. Tokiems Rusijos planams sutrukdė Lenkijos sėkmė“, – sako D. Žalimas. Jo teigimu, sienų su Rusija nustatymo aspektu ši sutartis tebėra aktuali Estijai ir Latvijai, tačiau ne Lietuvai, nes ja nustatytos sienos yra pakeistos dar  1939 m. grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą. Lietuvos taikos sutartis su Rusija yra specifinė ir dėl to, kad nors ir vadinama taikos sutartimi, joje nebuvo straipsnio dėl karo padėties nutraukimo,  kokie buvo Estijos ir Latvijos sutartyse; atvirkščiai – Lietuva ir Rusija teigė, kad tarp jų karo padėties nė nebuvo.

Nors 1920 m. Rusijos sutartys su Baltijos valstybėmis daugeliu atvejų yra istorinis dalykas, vis dėlto jos niekada neprarado savo reikšmės kaip sutartys, kuriomis buvo pripažinta šiuolaikinių Baltijos valstybių nepriklausomybė, ir kaip sutartys, kurias Sovietų Sąjunga  šiurkščiai sulaužė 1939–1940 m. Tokį pažeidimą, kuris yra agresija prieš Baltijos valstybes, pati Sovietų Sąjunga pripažino 1989 m., paskelbdama niekiniais Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus.