Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Dainius Žalimas: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – svarus ginklas kovojant dėl visų žmonių laisvės, lygybės ir orumo

2018-12-10

„Visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“ – tai pirmas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios 70-ąsias metines šiandien mini visas pasaulis, sakinys (Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ją priėmė ir paskelbė 1948 m. gruodžio 10 d.). Ši deklaracija įtvirtino universalias žmonijos vertybes ir „visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės“.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimas savaime neapsaugojo nuo žmogaus teisių pažeidimų, tačiau ji tapo svariu ginklu kovojant dėl visų žmonių laisvės, lygybės ir orumo. Todėl ypač svarbu ne tik kaip valstybės kuria ir plėtoja žmogaus teisių apsaugos sistemą, bet ir kaip jos piliečiai žino savo teises, suvokia, kad niekas neturi teisės jų pažeisti. 

Konstitucinių žmogaus teisių apsauga yra viena pamatinių Konstitucinio Teismo funkcijų. Prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, kaip ir demokratija bei valstybės nepriklausomybė, yra konstitucinės vertybės, sudarančios Konstitucijos, kaip visuomenės sutarties, ir ja grindžiamo Tautos bendro gyvenimo, pačios Lietuvos valstybės pamatą.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta; žmogus jas turi nepriklausomai nuo to, ar jos yra įtvirtintos valstybės teisės aktuose, ar ne. Pirminis prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių šaltinis yra pati žmogaus prigimtis. Prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse.

Lietuva įsipareigojo laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvos  Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. kovo 12 d. nutarimu.

Atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuva tapo svarbiausių su žmogaus teisių apsauga susijusių tarptautinių sutarčių, kurių pagrindas yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatos, šalimi; tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais imta vadovautis kaip gairėmis kuriant ir plėtojant nacionalinę žmogaus teisių apsaugą, valstybėje įsitvirtino europinė žmogaus teisių, politinė ir teisinė sistema.

Tačiau ne tik nuo teisės sistemoje įtvirtintų galimybių ginti savo teises priklauso, kiek orus ir visateisis savo bendruomenėje jaučiasi žmogus. Visų pirma būtina žinoti, kokios teisės yra pripažįstamos kaip prigimtinės, nesusietos su teritorija, tauta, net su valstybės teisės aktais. Todėl Jungtinės Tautos parengė iliustruotą šios deklaracijos leidimą šešiomis kalbomis. Kadangi lietuvių kalbos tarp jų nėra, Konstitucinis Teismas, jausdamasis esąs atsakingas už žmogaus teisių apsaugą, parengė ir elektroninę leidinio versiją lietuvių kalba. Ją rasite Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, tituliniame puslapyje (žr. https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/12/zmogaus-teises.pdf . Skaitykite, žinokite, dalykitės žiniomis!

Kaip sakė buvęs Jungtinių Tautų antrasis generalinis sekretorius, vienas iš keturių žmonių, Nobelio taikos premija apdovanotų po mirties, Dagas Hammarskjöldas, visos žmogaus teisių filosofijos esmė – tai laisvė nebijoti!

Dainius Žalimas,
Konstitucinio Teismo pirmininkas