Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Dainius Žalimas: panaši Lietuvos ir Sakartvelo istorija lemia panašias šalių konstitucines tradicijas

2021-02-19

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas dalyvavo nuotolinėje konferencijoje „Teisiniai ir politiniai pirmosios Sakartvelo Konstitucijos aspektai“, skirtoje pirmosios Sakartvelo Konstitucijos 100-mečiui.

D. Žalimas tarptautinės konferencijos dalyviams perskaitė pranešimą „Lyginamoji pirmųjų Sakartvelo ir Lietuvos konstitucijų analizė“.

„Norėčiau pažymėti, kad mūsų šalių raidos istorinės paralelės lemia ir panašias jų konstitucines tradicijas. Tais pačiais 1918 metais mūsų valstybės paskelbė nepriklausomybę. 1919 metais išrinktas Sakartvelo, o 1920 metais – Lietuvos steigiamieji parlamentai, 1921 metais priimta pirmoji Sakartvelo Konstitucija, o po metų – pirmoji nuolatinė Lietuvos Konstitucija, – sakė D. Žalimas. – Mūsų šalys susidūrė su panašiomis išorės ir vidaus grėsmėmis. Manyčiau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų pirmųjų konstitucijų turinys toks panašus.“

D. Žalimas atkreipė dėmesį į svarbiausius pirmųjų Lietuvos ir Sakartvelo konstitucijų panašumus. Pirma, abiejose konstitucijose buvo įtvirtintas konstitucijos viršenybės principas, skelbiantis, kad Konstitucijai priešingi aktai yra negaliojantys. Tačiau Sakartvelo Konstitucijoje matyti ryškesnės konstitucinės kontrolės užuomazgos – Aukščiausiajam Teismui buvo pavesta prižiūrėti įstatymų įgyvendinimą. Antra, abiejų šalių konstitucijos pasižymėjo tuo, kad jose buvo pažangus ir išsamus žmogaus teisių katalogas. D. Žalimas atkreipė dėmesį į tai, kad abi šalys vienos pirmųjų Europoje suteikė moterims rinkimų teisę.

„Konstitucijų skirtumus lėmė skirtingos politinės jėgos, kurios sudarė daugumą steigiamuosiuose parlamentuose: Lietuvos Steigiamajame Seime dominavo krikščionys demokratai, o Sakartvelo Steigiamajame Susirinkime – socialdemokratai. Tai paaiškina, kodėl Sakartvelo Konstitucijoje buvo kur kas labiau išplėtotas socialinių teisių blokas. Dar vienas skirtumas bylojo Lietuvos nenaudai: Sakartvelo Konstitucijoje buvo uždrausta mirties bausmė, o Lietuvos Konstitucijoje šiuo požiūriu žengta atgal, nes mirties bausmė joje nebuvo uždrausta, nors toks draudimas buvo įtvirtintas 1919 metų Laikinojoje Konstitucijoje“, – pabrėžė D. Žalimas.

Trečia, pažymėjo D. Žalimas, svarbiausias bendras abiejų konstitucijų bruožas – parlamentinės respublikos įtvirtinimas.

„Abiejose šalyse prieš priimant konstitucijas daug diskutuota dėl prezidento instituto būtinybės. Sakartvelas apskritai atsisakė šio instituto ir valstybės vadovo pareigas turėjo atlikti vyriausybės vadovas. Nors Lietuvoje ir buvo įtvirtintas prezidento institutas, prezidentas turėjo menkus įgaliojimus ir buvo visiškai priklausomas nuo parlamento veiklos. Taigi abiejose šalyse įtvirtintą parlamentinę valdymo formą dar buvo galima vadinti „seimokratine““, – sakė D. Žalimas. Jis pažymėjo, kad, nepaisant trumpo pirmųjų Lietuvos ir Sakartvelo konstitucijų galiojimo, jos turėjo didžiulę įtaką mūsų šalių nacionaliniam identitetui ir konstitucinių tradicijų formavimuisi. Neatsitiktinai pirmosios šalių konstitucijos minimos Lietuvos ir Sakartvelo galiojančių konstitucijų preambulėse. Šios konstitucijos paklojo pamatus šiuolaikinei teisinės valstybės ir konstitucijos viršenybės sampratai, taip pat parlamentinės respublikos tradicijai. D. Žalimas atkreipė dėmesį į tai, kad visose posovietinėse šalyse, kuriose buvo nustatyta prezidentinės respublikos valdymo forma, anksčiau ar vėliau įsitvirtino autoritariniai režimai. Tai rodo, kad parlamentinės respublikos tradicija išlieka itin svarbi ir dabartinei mūsų valstybių raidai.

Tarptautinėje konferencijoje buvo apžvelgta kitų Europos valstybių konstitucijų rengimo istorija, kalbėta apie geopolitinę situaciją Sakartvelui 1918–1921 metais rengiant ir priimant pirmąją Konstituciją. Konferencijoje dalyvavo Sakartvelo Iljos Čavčavadzės valstybinio universiteto rektorius Giga Zedania ir šio universiteto mokslininkai, Venecijos komisijos pirmininko pavaduotojas Filipas Dimitrovas, Nojaus Džordanijos instituto viceprezidentė Christine Pagava Boulez, buvusi Lenkijos Respublikos Ministrė Pirmininkė, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorė Hanna Suchocka, buvęs Sakartvelo Konstitucinio Teismo pirmininkas Georgas Papuašvilis ir kt.