Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Dainius Žalimas: istorinės asmenybės skatina aktyviai ginti pamatinius konstitucinės santvarkos principus – nepriklausomybę ir demokratiją

2021-02-04

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas dalyvavo tarptautiniame virtualiame forume „Laisvės siekiai: Tado Kosciuškos palikimas“. Renginys skirtas 275-osioms Tado Kosciuškos gimimo metinėms paminėti. Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Jungtines Amerikos Valstijas tarsi tiltas jungia bendras didvyris T. Kosciuška, kovojęs dėl šių keturių valstybių tautų laisvės. Renginio šūkis – „Laisvė, kuri jungia” (angl. „Bridges4Freedom“).

Tarptautinio forumo tikslas – pabrėžiant T. Kosciuškos laisvės siekių palikimą, aptarti, kaip bendros vertybės gali paskatinti demokratijos raidą ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje. Renginyje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, JAV Kongreso narys, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Gerald E. Connolly, Europos Parlamento narė Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, JAV, Lietuvos ir Baltarusijos politikai, teisininkai, istorikai, visuomenės veikėjai ir menininkai.

Keturiose forumo sesijose kalbėta apie T. Kosciuškos palikimą šiomis dienomis, kai laisvė neatsiejama nuo istorinės atminties, tarptautinio saugumo, teisės viršenybės ir socialinių inovacijų.

Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas dalyvavo sesijoje „Valstybės institucijos, žmogaus teisės ir iššūkiai teisės viršenybei“ kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Pirmininku Koenu Lenaertsu, buvusia Lenkijos Respublikos Ministre Pirmininke Hanna Suchocka, kitais pranešėjais

D. Žalimas pabrėžė, kad Lietuvos konstitucionalizmo tradicijos yra glaudžiai susijusios su kova už laisvę, kuri suprantama ir kaip tautos, ir kaip kiekvieno žmogaus laisvė. Demokratija, žmogaus teisės ir teisės viršenybė neatsiejamos nuo laisvės.

„T. Kosciuška neabejotinai yra tokia istorinė asmenybė, kuri prisidėjo ir prie Lietuvos konstitucionalizmo tradicijų raidos. Tikėtina, kad jo idėjos turėjo poveikį 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos autoriams. 1794 m. sukilimo, kuriam vadovavo T. Kosciuška, tikslas kaip tik ir buvo atkurti Gegužės 3-osios Konstituciją, išsilaisvinant iš Lietuvai primestos tironijos. Todėl 1791 m. Konstitucija tapo priešingu Lietuvai primestam tironijos režimui laisvės simboliu.

Kuo gali būti naudingas tokių asmenybių, kaip T. Kosciuška, palikimas? Visų pirma galima pasimokyti drąsos ir besąlyginės ištikimybės laisvės siekiams. Tokių asmenybių veikla įkvepia valstybės institucijas, taip pat ir Konstitucinį Teismą būti aktyviu šiuolaikinio konstitucionalizmo idėjų gynėju, siekiančiu atremti teisės viršenybei kylančiu iššūkius, susijusius su užsienio autoritariniais režimais ir politiniu populizmu“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis nurodė tris ryškiausius Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pavyzdžius, kurie demonstruoja besąlyginį įsipareigojimą teisės viršenybei, kai Konstitucijos nuostatos aiškinamos ne vien pažodžiui, bet ir atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus tautos ir kiekvieno žmogaus laisvės siekius.

„Pirma, nepakeičiamų (amžinų) konstitucinių vertybių identifikavimas: tai yra tokios vertybės, kaip valstybės nepriklausomybė, demokratija, prigimtinis žmogaus teisių pobūdis, kurių negalima panaikinti net referendumu.

Antra, priešingos tironijai ir užsienio priespaudai vakarietiškos geopolitinės orientacijos identifikavimas Konstitucijoje. Nors vakarietiška geopolitinė orientacija kildinama iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, galima įžvelgti jos užuomazgas T. Kosciuškos epochoje, kai Lietuva taip pat kovojo su Rytų tironija. Neatsitiktinai Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vakarietiška geopolitinė orientacija yra grindžiama universaliomis demokratinėmis vertybėmis, kurios yra bendros su kitomis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėmis.  

Trečia, demokratijos koncepcija, pagal kurią Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, ginantis individą, o tikrai demokratinė valstybė yra tokia, kurioje realiai gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas. Tai yra visų mūsų bendras įsipareigojimas, nepaisant tam tikru laikotarpiu paplitusių visuomenės daugumos stereotipų.

Visų šių konstitucionalizmo postulatų užuomazgas galima įžvelgti T. Kosciuškos brandintose laisvės idėjose“, – pabrėžė D. Žalimas.

Tarptautinį forumą surengė Mykolo Romerio universitetas, Kolumbijos universiteto Harrimano institutas (JAV) ir Europos humanitarinis universitetas (Baltarusija ir Lietuva). Renginį globoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.