Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Įvykiai

Dainius Žalimas: dekomunizacija – būtina nacionaliniam Ukrainos tapatumui įtvirtinti

2019-07-04

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas birželio 27 d. Kijeve (Ukraina) dalyvavo Ukrainos Konstitucijos 23-iosioms metinėms paminėti skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Žmogaus teisės ir nacionalinis saugumas: žmogaus teisių ir valstybės interesų pusiausvyros užtikrinimas. Konstitucinės jurisdikcijos institucijos vaidmuo“.

Diskusijose daug dėmesio buvo skirta nacionalinio saugumo įstatymų ir karo teisingumo sistemos formavimo atsižvelgiant į konstitucinių teisių apsaugą ir žmogaus saugumo užtikrinimą problemoms, konstitucinių teisių ir laisvių apsaugai hibridinio karo sąlygomis, žmogaus teisių apsaugai karo ar laikinai okupuotose teritorijose.

Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo manymu, šios temos ypač aktualios Ukrainoje, kurioje vyksta karo veiksmai, o dalis teritorijos yra okupuota.

D. Žalimas pranešime „Nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių pusiausvyros užtikrinimas: dabartiniai regiono iššūkiai“ pristatė Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su regiono valstybėms aktualiais nacionalinio saugumo klausimais. Jis išskyrė kelis aktualius aspektus: kovą su korupcija, kovą su dezinformacija ir dekomunizaciją.

Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs kovos su korupcija svarbą. Korupcija kaip socialinis reiškinys griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, nes daro neigiamą tiek materialų, tiek moralinį poveikį valstybės politinei ir ekonominei sistemai, žemina valstybės tarnautojų ir pareigūnų reputaciją, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise. Todėl iš Konstitucijos kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje.

„Tenka apgailestauti, kad Lietuvos ir Ukrainos konstitucinių teismų jurisprudencija kovos su korupcija klausimu išsiskyrė. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2017 metais pripažino, kad Baudžiamojo kodekso nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Konstitucijai. Analogišką Ukrainos baudžiamojo kodekso nuostatą šios šalies Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Tačiau viliuosi, kad kovos su korupcija procesai Ukrainoje jau tiek įsibėgėję, kad jų neįmanoma sustabdyti“, – sakė D. Žalimas.

Pasak D. Žalimo, informacinio ir hibridinio karo sąlygomis vienas iš nepriklausomos demokratinės teisinės valstybės pagrindus griaunančių veiksnių yra dezinformacija, kurią kaip įrankį naudoja priešiškos mūsų šalių demokratiniam plėtros keliui valstybės. Jos nesuinteresuotos, kad Lietuvoje ir Ukrainoje būtų pilietinė visuomenė, kuri veiksmingai dalyvautų valdant valstybę.

Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos kyla ir valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš dezinformaciją, kuri suprantama pirmiausia kaip organizuotas melagingos ar klaidingos informacijos skleidimas siekiant manipuliuoti visuomene, taip darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Iš Konstitucijos taip pat kyla valstybės pareiga užkirsti kelią karo propagandai, kuri pirmiausia yra suprantama kaip agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymas. Abi šios valstybės pareigos sudaro pagrindą neleisti šalyje, be kita ko, kurstyti karo veiksmų prieš Ukrainą ir kitas Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalis.

Kaip aišku iš Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, dezinformacijos, tautinės, rasinės, religinės ar rasinės neapykantos skleidimo, karo propagandos draudimas pagal Konstituciją yra absoliutus. Kitaip tariant, informacijos laisvė nereiškia dezinformacijos ar karo propagandos laisvės.

Iš draudimo skleisti dezinformaciją, karo propagandą, kurstyti tautinę ar socialinę neapykantą kyla ir draudimas skleisti totalitarinę ideologiją. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Ukrainos istorinę patirtį, ypač aktualus draudimas skleisti nacistinę ir komunistinę ideologiją. Tokia ideologija pirmiausia gali būti skleidžiama viešai demonstruojant okupacinio komunistinio režimo simbolius, teisinant ar šlovinant Sovietų Sąjungos įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, t. y. agresiją, genocidą, nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Pažymėtina, kad tokių simbolių ir nusikaltimų propagavimas yra neatskiriamas nuo Rusijos vykdomos dezinformacijos prieš Baltijos valstybes ir ES Rytų partnerystės šalis. Todėl dekomunizacija, kuri ir Lietuvoje, ir Ukrainoje pirmiausia suprantama kaip komunistinių simbolių viešo demonstravimo draudimas, sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų teisinimo ir propagavimo kriminalizavimas, yra būtina demokratinės visuomenės savigynos priemonė.

Pažymėtina, kad, nustačius baudžiamąją atsakomybę už tarptautinių nusikaltimų teisinimą, nusikalstami yra ir mėginimai pateisinti Holodomorą, Krymo totorių genocidą, taip pat 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Taigi konstitucinis dekomunizacijos pagrindas yra minėtos konstitucinės valstybės pareigos užkirsti kelią dezinformacijai, karo propagandai, tautinės ar socialinės neapykantos skleidimui.

D. Žalimo manymu, nepaisant Lietuvos ir Ukrainos Konstitucijų tekstų skirtumų, Ukrainoje įtvirtinta informacijos laisvė turi būti suvokiama analogiškai, t. y. su šia laisve yra nesuderinama dezinformacija, karo propaganda, tautinės ar socialinės neapykantos skleidimas.

Praktika rodo, kad dekomunizacijos priemonėmis galima efektyviai užkirsti kelią užsienio valstybių dezinformacijai, karo propagandai ir apsaugoti visuomenę nuo mėginimų tokiu būdu pakirsti pasitikėjimą nepriklausomybe ir demokratija,.

D. Žalimas pabrėžė, kad dekomunizacija būtina nacionaliniam konstituciniam Ukrainos tapatumo įtvirtinimui.

„Būtent dekomunizacija galutinai atskiria Ukrainą nuo Rusijos, neleidžia ukrainiečių ir rusų vadinti viena tauta, laiduoja demokratinę Ukrainos raidą. Tenka apgailestauti, kad komunistinio režimo paveldas Rusijoje dažnai yra suvokiamas kaip teigiamas ir kone svarbiausias nacionalinio tapatumo elementas. Antai kai kurie Rusijos mokslininkai Krymo aneksiją mėgina teisinti tokiais argumentais, kaip Krymo rusams tariamai kilusi grėsmė dėl Lenino paminklų griovimo Ukrainoje“, – sako D. Žalimas.

Pasak jo, konstituciniai teismai yra konstitucinį teisingumą vykdančios institucijos, todėl teismų sprendimai turėtų būti grindžiami ne tik Konstitucijos raide, bet ir visuminiu konstituciniu reguliavimu, Konstitucijos tikslais ir vertybėmis. Konstitucinio Teismo sprendimai taip pat turi būti teisingi konkrečiomis aplinkybėmis.

„Teismas negyvena vakuume, todėl, priimdamas sprendimus, turi atsižvelgti į savo šalies kontekstą, priimamo sprendimo reikšmę ir pasekmes. Todėl Rusijos agresija, hibridinis ar informacinis karas negali būti suprantami tik kaip politinės sąvokos, jos yra ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių reikia paisyti, norint priimti teisingus sprendimus“, – pabrėžė D. Žalimas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos remiamą konferenciją suorganizavo Ukrainos Konstitucinis Teismas, Ukrainos nacionalinė teisės mokslų akademija ir Kijevo Taraso Ševčenkos universitetas. Joje dalyvavo Juodkalnijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos konstitucinių teismų vadovai ar atstovai, mokslininkai.