Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Įvykiai

D. Žalimas: nekokybiški įstatymai lemia visuomenės nepasitikėjimą teise, pačia valstybe

2020-10-23

Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje surengtoje diskusijoje „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teisėkūros kokybė“ perskaitytame pranešime „Konstitucinio Teismo vaidmuo tobulinant teisėkūros procesą“ apžvelgė konstitucinius reikalavimus teisėkūros procesui, pristatė svarbiausius šios srities pastarųjų metų Konstitucinio Teismo nutarimus.

Pasak D. Žalimo, konstituciniai reikalavimai teisėkūros procesui negali būti suprantami vien formaliai. Seimas neturi diskrecijos nusistatyti bet kokią teisėkūros procedūrą. Reikšmingos yra ne vien Konstitucijos nuostatos, kuriose nurodyta, kad įstatymai priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, bet ir bendri pagrindiniai konstituciniai principai, tokie kaip demokratija, konstitucinis teisinės valstybės principas, atsakingo valdymo principas, konstitucinė piliečių teisė dalyvauti valdant valstybę, kurie ir lemia, kad teisėkūra negali būti bet kokia, ji taip pat turi būti demokratinė.

Tarp tokių konstitucinių reikalavimų svarbiausi yra teisėkūros proceso viešumas, skaidrumas ir kokybė.

„Kalbant apie viešumą ir skaidrumą, itin svarbu, kad teisės aktų projektai būtų vieši, – visuomenė turi turėti galimybę dalyvauti juos svarstant. Kalbant apie kokybę, labai svarbu, kad rengiant įstatymus, kuriems reikalingos specialiosios žinios, būtų išgirsta ir argumentuotai įvertinta tokias žinias turinčių specialistų nuomonė. Ir, be abejo, vidinė prevencinė įstatymų kokybės kontrolė – šiuo atžvilgiu atsakingai pareigas turėtų atlikti atitinkami teisėkūros institucijų padaliniai“, – sakė D. Žalimas.

Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko, iš pastarųjų metų šio teismo bylų matyti prastėjanti teisėkūros kokybė – vien 2018–2019 metų laikotarpiu 80 proc. Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų pripažinta, kad ginčijamas teisės aktas prieštaravo Konstitucijai, o šiemet iš 14 nutarimų tik dviejuose pripažinta, kad ginčytas teisės aktas neprieštaravo Konstitucijai. Neabejotina, kad tokią situaciją lemia visas kompleksas priežasčių. Dalį jų Konstituciniam Teismui pavyko pašalinti iš teisės sistemos po to, kai labai aiškiai buvo atskleisti reikalavimai įstatymų priėmimui skubos ir ypatingos skubos tvarka, nes šia procedūra buvo piktnaudžiaujama, ji iš esmės varžė galimybes užtikrinti teisėkūros viešumą, skaidrumą ir kokybę.

 „Be abejo, reikia pripažinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai yra politinės valios išraiška, todėl pagrindinė atsakomybė už teisėkūros kokybę tenka atitinkamiems politikams. Deja, neretai politiniai interesai iškeliami aukščiau už Konstituciją, dėl to priimami kartais akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai, taip pat ir tokie, kokių yra buvę Konstitucinio Teismo praktikoje, pvz., neįmanomi įgyvendinti įstatymai. Tačiau dalis atsakomybės tenka ir teisininkams, jų nepakankamas profesionalumas arba galbūt kartais pataikavimas politikams lemia tai, kad kai kada įstatymai priimami teisininkams nepareiškiant tinkamų pastabų dėl jų kokybės ir ypač dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. O kai priimami nekokybiški įstatymai, jie dažnai kaitaliojami, yra žmonėms nesuprantami ar tarnauja neskaidriems interesams, turime ir atitinkamą rezultatą – teisės sistemos nestabilumą, teisinio reguliavimo neapibrėžtumą ir prieštaringumą, kartu ir visuomenės nepasitikėjimą teise, pačia valstybe“, – pabrėžė D. Žalimas.

Prie prastėjančią teisėkūros kokybę lemiančių priežasčių D. Žalimas priskiria ir tolerantiškumą akivaizdiems konstitucinių reikalavimų teisėkūrai pažeidimams visose stadijose – teisės aktų rengimo, svarstymo, priėmimo, pasirašymo ir paskelbimo. To neturėtų būti, nes politiniai kompromisai negali būti daromi aukojant Konstituciją.

„Jeigu visi atsakingai vykdytų savo pareigas ir paisytų nustatytų reikalavimų bei taisyklių, nebūtų ir daugelio klaidų, apie kurias kalbėta. Tai nereiškia, kad raginu didinti biurokratijos naštą, – priešingai, raginu kuo atidžiau rengti kiekvieną teisės aktą, nes tik tada įstatymai bus aiškūs, teisės sistema – stabili, o piliečiai pasitikės savo valstybe. Net jeigu tai šiandien skamba utopiškai, negalima atsisakyti noro siekti tokio tikslo“, – sakė D. Žalimas.

 

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr., aut. Robertas Dačkus.