Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dažniausiai užduodami klausimai

Informacija atnaujinta: 2019-09-11 07:46

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)

 

Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą?

 

1. Kokias asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemones įtvirtina Konstitucija ir įstatymai?

Pagal Konstituciją (30 str. 1 d.) asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas, 2) bendrosios kompetencijos ir 3) administraciniai teismai.

Asmens konstitucines teises ir laisves pirmiausia gina bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai. Pagal Konstituciją kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo tik nepavykus savo konstitucinių teisių ir laisvių apginti šiuose teismuose (plačiau žr. atsakymą į 6 klausimą).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nevertina kitų dviejų teismų sistemų, t. y. bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, sprendimų. Jis nėra „ketvirtoji instancija“ bendrosios kompetencijos ar „trečioji instancija“ administracinių teismų sprendimams. Konstitucinis Teismas, priskirtinas atskirai teismų sistemai, tiria ir sprendžia tik jo kompetencijai priklausančius teisės aktų konstitucingumo klausimus.

2. Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą

Pagal Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Įsigaliojus Konstitucijos pataisoms, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:

  • dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
  • dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
  • dėl Vyriausybės akto – Respublikos Prezidentas, ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė ir teismai;
  • dėl visų šių teisės aktų konstitucingumo – kiekvienas asmuo, manantis, kad tokio akto pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones.

3. Kas yra individualus konstitucinis skundas?

Individualus konstitucinis skundas – tai prašymas, kuriuo asmuo kreipiasi į Konstitucinį Teismą, siekdamas apginti dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto pažeistas savo konstitucines teises ar laisves.

Individualų konstitucinį skundą apibrėžia Konstitucinio Teismo įstatyme vartojama formuluotė „Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymas“. Individualaus konstitucinio skundo formai ir turiniui reglamentuoti taip pat yra skirtas specialus Konstitucinio Teismo įstatymo 67straipsnis. Nors nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme individualaus konstitucinio skundo terminas tiesiogiai nėra įtvirtintas, būtent šis terminas yra plačiai paplitęs ir vartojamas asmens kreipimuisi į Konstitucinį Teismą apibūdinti.

4. Kas gali Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundą?

• Fiziniai asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės;
• juridiniai asmenys: 

• privatūs juridiniai asmenys (pvz., uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės ir t. t.);
• viešieji juridiniai asmenys (pvz., valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, asociacijos ir t. t.). 

Į Konstitucinį Teismą šie asmenys gali kreiptis, jeigu mano, kad jų konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (administraciniu aktu, teismo procesiniu sprendimu, kt.), grindžiamu Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu teisės aktu, ir jeigu yra išnaudoję visas kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones. Tai kartu reiškia, kad asmenys į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl savo pačių, o ne dėl kitų asmenų galimai pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių. Asmenys taip pat negali, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, išreikšti bendro pobūdžio abejonių dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai.

5. Kokie aktai gali būti ginčijami Konstituciniame Teisme?

Asmuo gali prašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar:

  • Konstitucijai neprieštarauja įstatymas ar kitas Seimo aktas (pvz., nutarimas) (dėl kitų Seimo aktų gali būti keliamas ir jų atitikties įstatymams klausimas);
  • Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktas;
  • Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja Vyriausybės aktas.

Kitų teisės aktų (pvz., ministrų įsakymų, savivaldybių tarybų sprendimų) konstitucingumo ir (ar) atitikties įstatymams klausimus nagrinėja administraciniai teismai.

Pažymėtina, kad kreipdamasis į Konstitucinį Teismą asmuo gali ginčyti ne teismo procesinį sprendimą ar viešojo administravimo subjekto aktą, kuriuo galimai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, o būtent įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto nuostatas, kuriomis asmens atžvilgiu priimtas teismo procesinis sprendimas ar viešojo administravimo subjekto aktas yra grindžiamas.

6. Kokias teisinės gynybos priemones turi būti išnaudojęs asmuo prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą?

Asmuo turi būti išnaudojęs visas jo konkrečiu atveju galimas veiksmingas teisinės gynybos priemones:

  • pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jei tokia yra įstatymų nustatyta (pvz., įstatymų nustatytais atvejais kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo);
  • kreipęsis į teismą dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo (ar jam nepalankaus sprendimo, kurį priėmė institucija, nagrinėjanti ginčą privaloma išankstine neteismine tvarka);
  • apskundęs jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka;
  • jeigu ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose, – apskundęs jam nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka.

Į Konstitucinį Teismą galima kreiptis tik tada, kai byloje dėl asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (nutarimas) arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (sprendimas)) arba atsisakyta priimti skundą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą), t. y. toks teismo procesinis sprendimas, kuriuo užkertamas kelias tolesnei pažeistų asmens teisių ar laisvių gynybai bendrosios kompetencijos ar administraciniuose teismuose.

7. Per kiek laiko gali būti pateiktas individualus konstitucinis skundas Konstituciniam Teismui?

Asmuo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų savo konstitucinių teisių ar laisvių gali ne bet kada, o ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis reikalavimas taikomas tiek individualiam konstituciniam skundui, tiek su šiuo skundu pateikiamiems dokumentams, kitiems priedams.

Jeigu individualus konstitucinis skundas įteiktas paštui, kurjeriui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki nustatyto skundo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu. Asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių objektyvių priežasčių praleistą 4 mėnesių terminą. Toks prašymas turi būti pateiktas kartu su individualiu konstituciniu skundu.

8. Kaip pateikiamas individualus konstitucinis skundas?

Individualus konstitucinis skundas ir jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui tiesiogiai, t. y. atvykus į Konstitucinį Teismą, registruotu paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma.

Konstituciniam Teismui individualus konstitucinis skundas ir jo priedai taip pat gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymas) (ateityje – ir naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP)) elektronine forma elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacija ADOC.

Individualus konstitucinis skundas, pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, turi būti pasirašytas individualų konstitucinį skundą teikiančio asmens ar jo atstovo kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Kaip sukurti elektroninius dokumentus, atitinkančius ADOC specifikaciją, ir juos pasirašyti elektroniniu parašu, galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje, žr. https://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html.

Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) Konstituciniam Teismui pateikti individualūs konstituciniai skundai laikomi nepasirašytais.

9. Ar asmuo, kuris kreipiasi į Konstitucinį Teismą, privalo turėti advokatą?

Ne, neprivalo.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Atstovais Konstituciniame Teisme gali būti advokatai, taip pat aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams Konstituciniame Teisme atstovauti turi teisę jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Atstovai, teikdami individualų konstitucinį skundą, turi kartu pateikti ir jų teisę atstovauti patvirtinančius dokumentus.

10. Ar individualaus konstitucinio skundo pateikimas Konstituciniam Teismui kainuoja?

Ne, nekainuoja. Norint paduoti individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui, nereikia mokėti žyminio ar kokio kito mokesčio.

Tačiau asmuo gali patirti kitų išlaidų, kurios gali būti atlygintos tik Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tokiu atveju Konstitucinio |Teismo sprendimo pagrindu pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (plačiau apie tai žr. Konstitucinio Teismo įstatymo 39 straipsnį).

11. Ar vykdytinas teismo sprendimas, kai asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą?

Individualaus konstitucinio skundo padavimas Konstituciniam Teismui nesustabdo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo, kuris asmens netenkina, vykdymo. Jo vykdymą Konstitucinis Teismas gali sustabdyti tik motyvuotu asmens prašymu išimtiniais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos asmens konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su individualiu konstituciniu skundu.

12. Kokios Konstitucinio Teismo sprendimo dėl individualaus konstitucinio skundo pasekmės?

Konstitucinio Teismo nutarimai visose bylose, įskaitant bylas pagal individualius konstitucinius skundus, yra galutiniai ir neskundžiami. Jeigu šiose bylose Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis įstatymas ar kitas teisės aktas nebegali būti taikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo nutarimas pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai asmens atžvilgiu taikytą įstatymą ar kitą teisės aktą paprastai savaime nepanaikina konkretaus sprendimo (administracinio akto, teismo procesinio sprendimo ar kt.), kuris grindžiamas šiuo Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu teisės aktu. Tačiau asmuo, kurio individualų konstitucinį skundą nagrinėdamas Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, turi teisę kreiptis dėl proceso jo byloje atnaujinimo (žr. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 str. 2 d. 13 p., Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 10 p., Baudžiamojo proceso kodekso 456 str. 2 p.).

Todėl, Konstituciniam Teismui pagal asmens individualų konstitucinį skundą priėmus sprendimą, kad jo nurodytas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis asmuo galėtų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso jo byloje atnaujinimo.

13. Kokie reikalavimai keliami individualiam konstituciniam skundui?

Konstituciniam Teismui teikiami laisva forma surašyti individualūs konstituciniai skundai (pavyzdinė šio skundo forma paskelbta Konstitucinio Teismo svetainėje). Tikslūs individualiam konstituciniam skundui keliami reikalavimai yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje.

Individualiame konstituciniame skunde turi būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) skundą teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);

3) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;

4) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);

5) nurodyto teisės akto pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos skundą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;

6) aplinkybės, patvirtinančios, kad skundą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

7) aplinkybės, patvirtinančios, kad skundas pateiktas per nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

8) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su skundu į Konstitucinį Teismą;

9) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į Konstitucinio Teismo įstatymo normas;

10) skundą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

11) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui, t. y. prašymas pripažinti prieštaraujančia Konstitucijai (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms ir (ar) konstituciniams principams) konkrečią asmens atžvilgiu taikytą įstatymo nuostatą (kai ginčijami kiti nei įstatymai teisės aktai, gali būti prašoma pripažinti konkrečias jų nuostatas prieštaraujančiomis įstatymų nuostatoms).

Iš individualaus konstitucinio skundo turi būti aišku, kokias konkrečias įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas asmuo ginčija (turi būti nurodyti įstatymų ar kitų teisės aktų straipsniai, jų dalys ar punktai), taip pat kokioms konkrečiai Konstitucijos nuostatoms ar principams, asmens nuomone, prieštarauja jo ginčijamas teisės aktas (turi būti nurodyti Konstitucijos straipsniai, jų dalys ar punktai arba konstituciniai principai).

Prie individualaus konstitucinio skundo pridedama:

1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas;

2) sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos individualų konstitucinį skundą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

3) dokumentai, patvirtinantys, kad iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą individualų konstitucinį skundą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

4) kai individualus konstitucinis skundas pateiktas praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą, – įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

5) kiti dokumentai, kuriais individualų konstitucinį skundą teikiantis asmuo grindžia savo prašymą;

6) įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo, jeigu šis yra, įgaliojimus;

7) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai.

Visi dokumentai Konstituciniam Teismui pateikiami lietuvių kalba. Jeigu jie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pateikiami dokumentai originalo kalba ir patvirtinti jų vertimai į lietuvių kalbą.

Individualų konstitucinį skundą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas (žr. atsakymą į 8 klausimą).

14. Ar su trūkumais pateiktas individualus konstitucinis skundas gali būti vėliau taisomas ar papildomas?

Kai individualus konstitucinis skundas neatitinka įstatyme įtvirtintų formos ir turinio reikalavimų (išskyrus atvejus, kai nėra išnaudotos kitos teisinės gynybos priemonės arba individualus konstitucinis skundas pateiktas be svarbių priežasčių praleidus nustatytą terminą, arba individualus konstitucinis skundas nepasirašytas asmens ar jo atstovo), Konstitucinio Teismo pirmininko sprendimu asmeniui gali būti suteiktas 7–30 dienų terminas individualaus konstitucinio skundo trūkumams pašalinti. Asmens iniciatyva Konstituciniam Teismui jau pateikto individualaus konstitucinio skundo taisymai ir papildymai neturėtų būti atliekami.

15. Kas vyksta po to, kai asmuo Konstituciniam Teismui pateikia individualų konstitucinį skundą?

Asmens pateiktas individualus konstitucinis skundas yra užregistruojamas. Tuomet Konstitucinio Teismo pirmininkas per 7 dienas paskiria teisėją, kuris atlieka tokio individualaus konstitucinio skundo išankstinį tyrimą, t. y. įvertina, ar jis gali būti priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Tokiam vertinimui atlikti paprastai skiriamas 20 darbo dienų terminas. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas.

16. Kokius sprendimus gali priimti Konstitucinis Teismas gavęs individualų konstitucinį skundą?

Susipažinęs su individualiu konstituciniu skundu (ir jo priedais), Konstitucinio Teismo pirmininkas arba Konstitucinis Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

  • priimti individualų konstitucinį skundą nagrinėti Konstituciniame Teisme;
  • įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumus;
  • grąžinti individualų konstitucinį skundą pareiškėjui;
  • atsisakyti nagrinėti pareiškėjo individualų konstitucinį skundą.

Visi šie sprendimai priimami asmeniui nedalyvaujant. Apie juos asmuo informuojamas raštu.

17. Kokios yra individualaus konstitucinio skundo priėmimo sąlygos?

  • Individualus konstitucinis skundas priimamas nagrinėti Konstituciniame Teisme, jeigu nustatoma, kad:
  • individualų konstitucinį skundą pateikęs asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą;
  • individualiame konstituciniame skunde keliamas reikalavimas patenka į Konstitucinio Teismo kompetenciją, t. y. individualus konstitucinis skundas žinybingas Konstituciniam Teismui;
  • individualus konstitucinis skundas atitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus;
  • individualus konstitucinis skundas pateiktas laiku, t. y. nepraleidus nustatyto jo pateikimo termino (nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip 4 mėnesiai);
  • Konstitucinis Teismas dar nėra tyręs individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto atitikties Konstitucijai.

18. Kaip vyksta procesas Konstituciniame Teisme, jeigu nusprendžiama priimti nagrinėti individualų konstitucinį skundą?

Jeigu individualus konstitucinis skundas priimamas nagrinėti Konstituciniame Teisme, byla pradedama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui, jai suteikiamas numeris. Tuomet yra paskiriamas teisėjas, atsakingas už šios bylos parengimą. Bylos pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Konstituciniam Teismui pateikti individualūs konstituciniai skundai paprastai nagrinėjami eilės tvarka, pagal jų gavimo Konstituciniame Teisme laiką.

19. Kokiais atvejais priimamas sprendimas įpareigoti pašalinti individualaus konstitucinio skundo trūkumus?

Sprendimas įpareigoti pašalinti individualaus konstitucinio skundo trūkumus priimamas, kai individualus konstitucinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Šiuo sprendimu nustatomas terminas (nuo 7 iki 30 dienų), per kurį pareiškėjas turi pašalinti trūkumus. Šiam terminui pasibaigus, įvertinama, ar asmuo pašalino nustatytus trūkumus, ir priimamas galutinis sprendimas dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo. Apie šį sprendimą asmuo informuojamas raštu.

20. Kokiais atvejais individualus konstitucinis skundas grąžinamas pareiškėjui?

Individualus konstitucinis skundas pareiškėjui grąžinamas, jeigu:

  • jis per nustatytą terminą nepašalino Konstitucinio Teismo nurodytų individualaus konstitucinio skundo trūkumų;
  • jis neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių.

Pažymėtina, kad individualaus konstitucinio skundo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai bus pašalinti individualaus konstitucinio skundo trūkumai arba asmuo išnaudos kitas teisinės gynybos priemones.

21. Kokiais atvejais individualų konstitucinį skundą atsisakoma nagrinėti?

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti individualų konstitucinį skundą, jeigu:

  • individualus konstitucinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., kai kreipiamasi ne dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo);
  • individualaus konstitucinio skundo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (pvz., kai skundžiamas asmens atžvilgiu priimtas administracinis aktas, teismo procesinis sprendimas, o ne asmeniui pritaikytas įstatymas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas, arba skundžiamas ministro, Vyriausybės įstaigos ar vietos savivaldos institucijos teisės aktas);
  • asmuo be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į Konstitucinį Teismą (kreipėsi į Konstitucinį Teismą praėjus 4 mėnesiams nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo jo byloje įsiteisėjimo dienos);
  • individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja dėl jo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;
  • Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;
  • individualus konstitucinis skundas grindžiamas ne teisiniais motyvais (pvz., asmuo ginčija teisės aktą tik jo tikslingumo aspektu arba nepateikia teisinių argumentų savo abejonėms dėl teisės akto konstitucingumo pagrįsti).

Konstituciniam Teismui atsisakius nagrinėti individualų konstitucinį skundą, asmuo neturi teisės pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu. Išimtiniais atvejais, t. y. jeigu asmuo piktnaudžiauja teise kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., Konstituciniam Teismui atsisakius nagrinėti individualų konstitucinį skundą, pakartotinai teikia akivaizdžiai įstatymo reikalavimų neatitinkančius skundus), asmeniui gali būti skiriama bauda (Konstitucinio Teismo įstatymo 40 str.).

22. Kaip asmeniui teikiama informacija apie Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su jo individualiu konstituciniu skundu?

Visais atvejais apie Konstitucinio Teismo sprendimus (tiek priėmus nagrinėti individualų konstitucinį skundą, tiek nusprendus jį grąžinti pareiškėjui ar atsisakyti jį nagrinėti) asmuo yra informuojamas raštu.

23. Kur rasti apibendrintą informaciją apie Konstitucinio Teismo anksčiau gautų prašymų priimtinumo kriterijus?

Su apibendrinta Konstituciniame Teisme anksčiau gautų prašymų priimtinumo praktika galima susipažinti Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt, skiltyje „Prašymų priimtinumo apžvalga“.

24. Kaip sužinoti, ar Konstitucinis Teismas dar nėra tyręs individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto (jo nuostatos) atitikties Konstitucijai?

Visi Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra viešai skelbiami, su jais galima susipažinti Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt, skiltyje „Teismo aktai / Nutarimai, išvados ir sprendimai“.

25. Ar galima atšaukti pateiktą individualų konstitucinį skundą?

Individualų konstitucinį skundą asmuo gali atšaukti tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje. Pagal įstatymą tam būtinas ir Konstitucinio Teismo pirmininko sutikimas.

 

Kontaktai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Gedimino pr. 36, 01104 Vilnius) dirba nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė 1 valanda trumpesnė.

Individualius konstitucinius skundus galima pateikti 101 kabinete.

Bendroji informacija teikiama telefonu (8 5)  261 3535 arba el. paštu pastas@lrkt.lt.

Maloniai primename, kad norint pateikti individualų konstitucinį skundą būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jeigu individualų konstitucinį skundą teikia asmens atstovas, kartu su šiuo skundu Konstituciniam Teismui turi būti pateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai.