Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Seimo narių grupei nepateikus savo pozicijos, grąžintas prašymas ištirti teisės aktų dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo konstitucingumą

2019-09-19

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar:

– „Lietuvos Respublikos Seimo statuto 198 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio penktajai daliai ir 101 straipsnio antrajai daliai“;

– „Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio penktajai daliai ir 101 straipsnio antrajai daliai“.

Pareiškėja abejojo Seimo statuto 198 straipsnio ir Seimo protokolinio nutarimo atitiktimi Konstitucijos 92 straipsnio 5 daliai, pagal kurią nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai, 101 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus; priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagrindinis pareiškėjos argumentas, kuriuo ji grindė savo abejonę dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, yra tai, kad joje nėra nustatyta, kaip Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog toks pareiškėjos argumentas yra pats savaime prieštaringas, kadangi, jei, kaip teigia pareiškėja, tam tikras klausimas Konstitucijoje nebūtų aptartas, nebūtų aišku, kodėl Seimas šio klausimo negalėtų reguliuoti savo nuožiūra ir kodėl jo nustatytas teisinis reguliavimas prieštarautų Konstitucijai. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų.

Konstitucinis Teismas sprendime pabrėžė, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą pareiškėjas turi aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti savo poziciją, kokie reikalavimai iš Konstitucijos kyla ginčijamam teisiniam reguliavimui, kurių, pasak pareiškėjo, nepaisyta. Prašyme neišdėsčius tokios pozicijos nebūtų sudaryta sąlygų suinteresuotam asmeniui taip pat pateikti savo argumentus, kodėl pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai laikytinos nepagrįstomis.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja, ginčydama Seimo statuto 198 straipsnio, Seimo protokolinio nutarimo atitiktį Konstitucijos 92 straipsnio 5 daliai, 101 straipsnio 2 daliai, nepateikė savo teisinės pozicijos dėl to, kokie reikalavimai kyla iš Konstitucijos Seimui suteikiant Vyriausybei įgaliojimus iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, be kita ko, kaip šiuo atveju turi būti suteikiami įgaliojimai Vyriausybei (ar iš naujo pritariant Vyriausybės programai, ar kitu būdu), kokiu Seimo aktu tai turi būti padaryta.

Be kita ko, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad savo abejonei dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti pareiškėja pateikė abstraktaus ir prieštaringo pobūdžio teiginius ir samprotavimus, kėlė įvairaus pobūdžio klausimus, tačiau savo pozicijos dėl jų taip pat nepateikė.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pareiškėjo poziciją ir teisinius motyvus, pagrindžiančius pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis grąžinamas pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1968/content.