Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis

2019-01-17

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 16 punktas.

Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs civilinę bylą, kurioje prašoma priteisti piniginę kompensaciją už įstatymų nustatytus servitutus elektros linijų apsaugos zonų ribose.

Pareiškėjo teigimu, Metodikoje apibrėžus servitutų žemės sklypuose nustatymo teisinį pagrindą, – jie gali būti nustatomi įstatymu arba sutartimi, – yra reglamentuojami itin skirtingi, priklausomi nuo servituto nustatymo pagrindo, vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutu apskaičiavimo metodai: asmenys, kurių atžvilgiu servitutai tinklų operatorių naudai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, t. y. kompensaciją, lygią pusei užimamos žemės vertės arba visai tai vertei, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, o asmenys, kuriems toks servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus ir medžių nuolatinį iškirtimą gali gauti tik 0,1 karto (koeficiento), t. y. dešimtadalio užimamos žemės sklypo vertės, kompensaciją.

Taigi, pareiškėjo nuomone, Vyriausybė Metodikoje nustatytu kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutais mokėjimo teisiniu reguliavimu privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu, nors ir vienų, ir kitų nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą, jam nustačius servitutą, suvaržomos vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu tas servitutas nustatytas. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, neproporcingai ribojama asmenų, kuriems priklausiančiame žemės sklype servitutas nustatytas įstatymu, nuosavybės teisė, taip pat pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Todėl pareiškėjui kyla abejonių dėl Metodikos 16 punkto atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, įtvirtinančiam nuosavybės neliečiamumo principą, ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygybės principą.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/27_2018.htm.